„Patentai – tai bombos, turinčios intelektą“ Patento turėtojas gali būti negailestingas egoistas, ir jis niekada neturi praktiškai jokių įsipareigojimų visuomenei. Jis gali siekti išimtinės teisės, ir nėra tokio įstatymo, kuris apribotų tą siekimą sveiku protu. Situacija panaši kaip namo savininko, kuris vienintelis sprendžia, ką įsileisti, o ko ne. Panorėjęs jis gali neįleisti apskritai nieko. Jis neprivalo niekam aiškinti priežasčių, kodėl jis vienus įleidžia, o kitų – ne. Jei kas nors ruošiasi mokėti už įėjimą, tai savininkas gali pareikalauti nors ir dešimties milijonų eurų. Tikriausiai niekas tiek nesumokės, tačiau pareikalauti jis gali. Ir tam nėra jokių juridinių ribų, nes galų gale jis visada gali uždrausti įeiti apskritai. Būtent taip yra ir su patentais.

Iš tikrųjų žemės savininkas turi daugiau įsipareigojimų visuomenei, negu patento turėtojas. Jis negali net nusipirkti sklypo, jei tai galėtų sutrukdyti transporto eismui judrioje didelio miesto magistralėje. O su patentais tai vyksta nuolatos, ir anuliuoti tokį trukdantį patentą prireikia gausybės laiko ir neįtikėtinų išlaidų, jeigu tai tik aplamai įmanoma. Egzistuoja ištisa tokių patentų „siaubo galerija“, kurie, kaip pavyzdžiui garsieji GIF patentai, atkakliai laikydavosi ir prieš aukščiausius teismus. Net ir manant, kad įmanoma tokį patentą anuliuoti, ne visada užtenka pasiryžimo tokiam žygdarbiui, kur nugarmės marios laiko ir didžiuliai pinigai. Proceso metu jūsų produktas gali būti išstumtas iš rinkos, ir jūsų klientai pradės abejoti jūsų padėties stabilumu. Pelnas dėl to sumažės, ir net bylą laimėjus, jūsų verslas žlugs, nebent jūsų firma būtų labai didelė.

Taigi, vienas vienintelis patentas gali per vieną vakarą sužlugdyti ištisą firmą. Tai gali atsitikti pačiai garbingiausiai kompanijai, niekada neteisėtai nepasisavinusiai nė cento. Neteisybė atsiranda todėl, kad patentas dvidešimčiai metų yra pati aukščiausia teisė, paminanti po savimi visas kitas.

Vien dėl to, kad kažkas pirmas užregistravo tam tikrą idėją patentų biure, niekas kitas negali tos idėjos įgyvendinti be jo leidimo. Patento turėtojas vienintelis sprendžia, ar duoti kam nors tą leidimą. Jis gali jį duoti vieniems, o kitiems – neduoti, ir gali tai daryti dėl kokių nors savų tikslų arba visai be jokios priežasties. Jūs galite kiek norite jam aiškinti, kokia būtina jums ta licenzija, nes priešingu atveju jūsų verslas nebus įmanomas,– bet kokie jūsų teiginiai neturės jokios juridinės prasmės. Patento turėtojas vistiek galės pareikalauti bet kokių pinigų sumų, o jums nesumokėjus, įgyvendinti savo išimtinę teisę. Taigi jūsų vienintelis pasirinkimas yra užmokėti; priešingu atveju jis uždraus pardavinėti jūsų produktą.

Neturi jokios reikšmės, kad jūs galite įrodyti, jog jums ta idėja kilo visai nepriklausomai. Dar blogiau, visiškai įmanoma užpatentuoti tokias paprastutes idėjas, kaip progreso juosta arba vežimėlis pirkiniams.

Toliau skaitykite apie patentų daugėjimo problemą visame pasaulyje.