Darbo rinka ir ekonomika

Atsikračiusi programinės įrangos patentų, Europa galėtų sėkmingiau konkuruoti su JAV ir sukurtų darbo vietas Europos Sąjungoje. O programinės įrangos patentų legalizavimas turėtų priešingą poveikį.

2004 m. gegužės 18 d. Europos Sąjungos Konkurencijos Taryba klaidingai suprato savo uždavinius. Paskelbdama politinį susitarimą dėl direktyvos, kuri leistų legalizuoti programinės įrangos patentus Europos Sąjungoje, ši taryba pati pasišaipė iš savo vardo ir padarė Europai meškos paslaugą. Nors kai kurios didžiosios Europos korporacijos prašo programinės įrangos patentų (iš dalies tik todėl, kad jos net nesupranta problemos), nauda Europos ekonomikai yra labai abejotina, o neigiami padariniai yra akivaizdūs. Daugiausia naudos ši direktyva atneštų ne tiems, kurie yra Europos Sąjungoje. Iš tikrųjų, didžioji dauguma programinės įrangos patentų Europoje priklauso patentų savininkams už Europos Sąjungos ribų.

Europos Sąjunga jau turi programinės įrangos prekybos deficitą su JAV, skaičiuojamą dešimtimis milijardų eurų. Didžioji šios sumos dalis atsirado dėl to, kad kai kurios Amerikos programinės įrangos kompanijos faktiškai monopolizavo didžiausius ir pelningiausius programinės įrangos rinkos segmentus. Monopolistas visada įkainuoja daug daugiau, negu vidutinė rinkos kaina. Todėl Europos Sąjunga turėtų turėti gyvybišką interesą užtikrinti konkurencingą rinką, kurioje Europa neturėtų permokėti. Pataikavimas monopolistams, kad ir kur jie begyventų, yra bloga politika, o užsienio monopolistų pozicijų stiprinimas – tai tiesiog kenkimas sau patiems.

Yra daug priežasčių, kodėl Europos Sąjungai bus kur kas geriau, jei ji uždraus, o ne įteisins programinės įrangos patentus. Štai pagrindinės priežastys:

1. Programinės įrangos patentai yra nenaudingi vietinei programinės įrangos pramonei. Programinės įrangos patentai sustiprina pagrindinius žaidėjus už Europos Sąjungos ribų smulkaus ir vidutinio verslo įmonių sąskaita. Išskyrus SAP, Europos programinės įrangos pramonė susideda iš smulkaus ir vidutinio verslo įmonių. Dar daugiau, Europa yra pagrindinių atviro kodo projektų gimtinė ir, anksti įsitraukusi į atviro kodo rinką, turi galimybę augti bei kurti naujas darbo vietas, susijusias su atviru kodu. Kai kurias šių progų išnaudos Azija, kur vyriausybės kur kas geriau remia atviro kodo programinę įrangą, ir, priešingai negu Europos Sąjunga, nelinkusios leisti patentų sistemai užgniaužti atviro kodo.

2. Programinės įrangos patentai kelia programinės įrangos bei prekių, į kurias įeina programinė įranga, kainas Europos viešajai administracijai, įstaigoms bei vartotojams. Be programinės įrangos patentų atviro kodo programinė įranga yra unikali galimybė sumažinti standartinės programinės įrangos kainas. Negalima paaukoti šios galimybės. Europa turi išnaudoti šį šansą sutaupyti ir sutaupytas lėšas investuoti į savo pačios vystymąsi.

3. Konkurencingesnė programinės įrangos rinka reiškia daugiau naujovių, o tai duoda didesnį našumą visuose sektoriuose, kurie naudoja programinę įrangą. Kartu su aukščiau minėtomis sutaupytomis lėšomis tai reikštų žymų konkurencinį pranašumą prieš vis labiau patentų kamuojamą JAV.

4. Patentų sistema sukuria visą eilę tiesioginių ir netiesioginių išlaidų, ir nėra jokio ekonominio įrodymo, jog ji šias išlaidas pateisina. Augančią patentinės sistemos kainą iš esmės apmoka vartotojai. Jei nėra labai svarių įrodymų, kad patentų sistema gali būti tam tikroje srityje naudinga, ji neturėtų būti toliau plečiama.

5. Naujos darbo vietos gamybos ir paslaugų pramonėje turi didesnę vertę visai ekonomikai, negu naujos darbo vietos patentų sistemoje. Darbo vietų kūrimas patentų biurokratijoje bei patentų teisinėse kompanijose tikrai nepadidins bendro darbo vietų skaičiaus. Patentų sistema yra ekonomikos balastas. Jeigu ji išplinta į tokias sritis, kaip programinė įranga, kuriose ji pridaro rimtos žalos, tuomet labai gali būti jog kiekviena papildoma darbo vieta patentų sistemoje netiesiogiai sunaikina didelį darbo vietų skaičių kitose srityse.

6. Didelės korporacijos tiesiog nori „iškelti“ programuotojų darbo vietas. Tokių kaip Siemens logika paprasta: atleiskime 20 programuotojų Europoje, pasamdykime 30 iš Bangalore (iš viso tai kainuos mažiau), turėkime vieną patentinį patikėtinį Miunchene, apdorojantį šių 30-ties Indijos programuotojų darbą. Po kelerių metų jie iškels šio patentinio patikėtinio darbo vietą į Rumuniją. Kita vertus, smulkaus ir vidutinio verslo informacinių technologijų kompanijos yra labai orientuotos į paslaugas. Joms reikia turėti personalą greta vartotojų, ir todėl joms tenka mokėti mokesčius ten, kur yra įsteigtos.

Spauskite čia, kad paskaitytumete, kodėl programinės įrangos patentai bus ypač žalingi Rytų Europos šalims.