Mažos ir vidutinės įmonės

Mažos ir vidutinio dydžio įmonės labiausiai nukentės, legalizavus programinės įrangos patentus. Būtent į jas bus nukreipta pagrindinė žalingų faktorių ataka. Būtent jos neturės jokių šansų gauti iš to žymesnės naudos.

Europos programinės įrangos pramonėje pagrindinį vaidmenį atlieka mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ). Tačiau patentinė sistema apskritai turi tendenciją vis labiau apriboti konkurencines MVĮ galimybes visose srityse. Ypač bloga padėtis būtent programinės įrangos sferoje. Vadinasi, Europa labai skaudžiai apsigautų, jei pradėtų žlugdyti vietines MVĮ ir stiprinti programų industrijos gigantus, esančius už ES ribų.

Kai kurios stambios korporacijos visada siekia galimybės kontroliuoti arba net sutriuškinti bet kuriuos savo konkurentus. Programinės įrangos sferoje net ir pati mažiausia firma potencialiai gali produktyvią idėją transformuoti į produktą, sėkmingai užkariausiantį visą rinką, nes kapitaliniai įdėjimai čia palyginti kuklūs. Tačiau legalizavus programinius patentus, mažos kompanijos bus priverstos irgi įsigyti neproporcingai brangius patentus ir šitaip dirbtinai išpūsti reikalingus programų kūrimui kapitalinius įdėjimus. Visdėlto didžiausia problema yra ta, kad MVĮ niekada negalės efektyviai panaudoti savo patentų gynybai prieš didžiąsias korporacijas. Joms nuolat teks bijoti lemtingo smūgio, kurį stambieji konkurentai galės bet kada smogti patentinei sistemai padedant.

MVĮ neprieinami kryžminio licenzijavimo sandėriai – jie įmanomi tik tarp stambių korporacijų, sukaupusių dešimtis tūkstančių patentų. Iškyla didžiulis pavojus, kad didžiausios programinės įrangos pramonės sritys galų gale atsidurs elitinio, patentais apsiginklavusio kartelio gniaužtuose. Daug stambių korporacijų siekia, kad milžiniško patentų arsenalo turėjimas taptų būtina sąlyga sėkmingai konkuruoti rinkoje. MVĮ gi neturi nė mažiausio šanso kada nors tokius arsenalus sukaupti, nes tik pradedant nuo kelių tūkstančių ribos patentų rinkinys tampa ginklu. Jų reikia turėti tokias galybes, kad niekam net nekiltų noras aiškintis, kas ten parašyta.

„Patentų mafijos“ dėka MVĮ praranda nemažai patrauklumo akcininkams. Net ir didelės korporacijos gali turėti problemų su produktų negaminančiais patentiniais reketininkais, bet jos paprastai jas sprendžia didmeninių išmokėjimų  pagalba. MVĮ labai dažnai būna priverčiamos įsitraukti į pelno nusavinimo sandėrius, pagal kuriuos jos privalo reketininkui atiduoti tam tikrą procentą nuo pardavimų arba pelno. Jei kompanija, kurios pelnas iš pardavimų prieš atskaitant mokesčius siekia 20%, priversta atiduoti reketininkui 2% pardavimų pajamų, tai ji netenka dešimtadalio grynojo pelno!

Tarp didelių korporacijų – tokių, kaip IBM ir Microsoft – plinta nauja mada imti iš MVĮ „patentinius mokesčius“. IBM didžiuojasi kasmet susižeriantis apie milijardą dolerių iš patentų „išorinių licenzijų“.  Tokio licenzijavimo esmė tokia: kadangi IBM turi iš viso apie 40000 patentų visame pasaulyje, niekas, ypač MVĮ, negali jų visų išanalizuoti ir įsitikinti, kad nėra konflikto tarp kokio nors produkto ir nors vieno iš IBM patentų. Todėl IBM kreipiasi į firmą ir siūlo pirkti brangią licenziją ištisai patentų visumai. Procedūros metu IBM ne tik melžia mažųjų firmų pinigus, bet ir sužino konfidencialius tų firmų veiklos aspektus. 2004 metų pavasarį spauda prabilo, kad lygiai to paties ėmėsi Microsoft. Jie jau atakavo maždaug šimtą firmų, tame tarpe ir Europoje, ir jau ruošiasi pulti ir atvirą kodą kuriančias organizacijas.

Toliau skaitykite, kaip programinės įrangos patentai naudojami kaip įrankis legalizuotam reketui.