SKUBUS KREIPIMASIS Į ES TARYBĄ

Šios savaitės pabaigoje, lapkričio 25-26 dienomis, Europos Sąjungos Konkurencijos taryba susirinks į posėdį ir bandys formaliai priimti pasiūlytą direktyvą „Dėl kompiuterinių išradimų patentabilumo“, kurią paprastai žmonės vadina „programinės įrangos patentų direktyva“. Gegužės 18 d. Taryba pasiekė politinį susitarimą, bet nepriėmė formalaus sprendimo jį įtvirtinti.

Mes raginame ES šalių narių vyriausybes, atstovaujamas ES Taryboje, nepritarti minėtos direktyvos priėmimui be svarstymų taip vadinamu „A grupės punktu“. Visós Europos labui, toks apgaulingas, pavojingas ir demokratiškai neteisėtas pasiūlymas negali tapti šalių-narių bendra pozicija.

Mes kviečiame visų Interneto svetainių administratorius padėti užkirsti kelią programinės įrangos patentų legalizavimui Europoje ir įdėti nuorodą į kampanijos tinklalapį www.NoSoftwarePatents.com į visas savo svetaines.

Minimas direktyvos projektas yra apgaulingas, nes jis skatina paprastus žmones, o dažnai net ir profesionalius teisininkus – nespecialistus patentų srityje – klaidingai manyti, esą jis neįtrauks programinės įrangos į patentuojamų dalykų sąrašą. Deja, iš tikrųjų šis projektas yra visų galimų atsikalbinėjimų sąvadas, kurių pagalba patentų sistema jau daugelį metų apeina Europos Patentų Konvencijos 52-jį straipsnį ir išduoda patentus programinės įrangos idėjoms.

Tie, kas sako, neva minima direktyva neleis patentuoti programinės įrangos, savaip interpretuoja terminą „programinė įranga“, ir ta interpretacija tik per plauką skiria programinę įrangą nuo patentuojamų dalykų. Teisingas būdas atskirti programinės įrangos patentus nuo kompiuterių valdomų įrenginių patentų yra eliminuoti informacijos apdorojimą, perdavimą ir atvaizdavimą iš sąvokos „techninis“ apibrėžimo patentų įstatymo rėmuose, uždrausti patentus informacijos apdorojimo srityje ir nustatyti nedviprasmišką reikalavimą, kad patentuojamuose dalykuose gamtos jėgos turi būti naudojamos fizikiniams padariniams valdyti, o ne skaitmeniniam informacijos apdorojimui.

Svarstomas projektas turi daug punktų, kurie būtų naudingi, jei žodis „techninis“ būtų suprantamas vadovaujantis kasdieniniu sveiku protu. Tačiau patentų sistema jau daug kartų tiek žodžiais, tiek veiksmais parodė, kad savaip apibrėžia šį terminą, ir jos apibrėžimas apima praktiškai viską, ką galima daryti kompiuteriu. Dar daugiau, 5 paragrafo 2 punktas panaikina paskutinius barjerus programinės įrangos patentavimui, atvirai leisdamas taip vadinamas „programų apibrėžtis“.

Programinės įrangos patentai pavojingi visai ekonomikai, tame tarpe ir Europos ekonomikai. Įstatymų leidėjai turėtų įsiklausyti į perspėjimus, kuriuos išsakė tokios pripažintos organizacijos kaip Deutsche Bank Research, Kilio pasaulinės ekonomikos institutas ir PricewaterhouseCoopers.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad patentai gina išradimus, bet tikrovėje jų pasekmės gali būti visai priešingos, nelygu kokia taikymo sritis. Autorinės teisės gina programinės įrangos kūrėjus, tuo tarpu patentai gali atimti jų pačių nepriklausomai sukurtus darbus. Autorinės teisės yra sąžininga apsaugos sistema, nes ji vienodai prieinama visiems. Programinės įrangos patentų režimas įves įstatymus, palankius turtingiesiems, ir galų gale įtvirtins greičiau neteisybę negu teisingumą.

Konkrečiai kalbant, mes įsitikinę, kad programinės įrangos patentai sukels pavojų naujų ES narių ekonomikos augimo galimybėms. Šiose šalyse yra daug jaunų talentingų programuotojų, ir jiems reikia duoti lygų šansą. Vidutinė europinio patento kaina siekia nuo 30 000 iki 50 000 eurų, o kompanijai reikia labai daug tokių patentų, kad galėtų sudaryti „kryžminio licencijavimo“ sutartis su daugianacionalinėmis korporacijomis, kurių kiekviena turi dešimtis tūkstančių patentų.

Politinis sprendimas apie programinės įrangos patentabilumą turi būti grindžiamas kruopščia privalumų ir trūkumų analize, ekonominiais argumentais ir etiniais sumetimais, o ne kokia nors paskutinių metų patentinės sistemos praktika. Žvelkime į ateitį, o ne atgalios.

Jeigu ES Taryba priimtų gegužės 18 d. pasiūlytą direktyvos projektą, tai būtų padaryta be demokratinio teisėtumo. „A grupės punkto“ priėmimas be svarstymų ir balsavimo, siekiant pagreitinti ir supaprastinti procesą, galimas tik tuomet, kai dalyvauja kompetentinga dauguma. Šiuo atveju taip nėra.

Pagal stojimo sutartį nuo lapkričio 1 d. Europos Sąjungoje galioja nauji balsų svoriai. Bendras visų šalių, pritariančių gegužės 18 d. pasiūlymui, balsų skaičius lygus 216, taigi jis nepasiekia reikalingų 232 balsų ribos. Jei ES Taryba priimtų bendrą poziciją neturėdama pakankamos paramos, tai būtų daugiau nei apgailėtinas precedentas Europos demokratijai.

Negana to, tarp tų 216 balsų yra ir Olandijos bei Vokietijos balsai, kurie prieštarauja šių šalių nacionalinių parlamentų valiai. Liepos 1 d. gausi Tweede Kamer dauguma išleido rezoliuciją, kuria ragino Olandijos vyriausybę neremti minimo direktyvos projekto. Spalio 21 d. visos keturios Vokietijos Bundestago grupės užėmė panašią poziciją ir kritikavo gegužės 18 d. projektą kaip įteisinantį programinės įrangos patentus.

Inovacijų ir konkurencingos programinės įrangos rinkos labui mes nuoširdžiai tikimės, kad Europos Sąjunga pasinaudos proga neleisti patentuoti programinės įrangos ir tokiu būdu įgis informacijos amžiuje labai svarbų konkurencinį pranašumą.