Teisinis procesas ES programinės
įrangos direktyvai rengti vyksta jau keletą metų. Dabar jis
sprendimų priėmimo stadijoje, ir galutinis sprendimas gali (arba ne)
būti priimtas per artimiausius mėnesius.
Europos patentų biurui pernelyg
laisvai interpretuojant Europos patentų konvenciją, atsirado
didžiulių neatitikimų tarp atskirų valstybių teisinių
sistemų.
Sunku Europos patentų biuro
suteiktus patentus pritaikyti praktikoje. Vienose šalyse teisėjai
linkę tų patentų nepripažinti, kitose šalyse – atvirkščiai.
Net vienos šalies ribose įvairių teismų ar net to paties teismo
teisėjų sprendimai patvirtinant patentus ne visada nuoseklūs.
ES komisija nusprendė, kad laikas
suvienodinti programinės įrangos patentų taikymą ES ribose,
bet komisijos iniciatyva apima kur kas platesnę sritį.
Suprantama, kad vieninga rinka, tokia kaip ES, turi būti kuo
labiau nuosekli visuose dalykuose, susijusiuose su prekyba. Neturėtų
būti esminių skirtumų taikant tą patį patentą,
pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje. Tačiau
ėmęsis iniciatyvos ES vidaus rinkos komisaras (Fricas Bolkešteinas)
nusitaikė į didesnius tikslus. Jis nori praplėsti patentabilumo
ribas.
ES programinės įrangos
patentų direktyva Europos patentų biurui gali daryti tik
netiesioginę įtaką.
Šis biuras – ne ES
įstaiga, todėl jo formaliai nesaisto jokie ES teisės aktai.
Biuras vadovaujasi 1974 metų Europos patentų konvencija, kuri yra
atskira tarptautinė sutartis, prie jos prisijungė ir ne ES šalys,
tokios kaip Šveicarija. Daugelis valstybių yra tiek ES, tiek Europos
patentų konvencijos narės. Praktiškai tokios šalys užima gerokai virš
90% bendros rinkos. Taigi, jei Europos patentų biuras suteiktų
patentus, kurių nepripažintų ES narės, būtų daug
nepatenkintų klientų, negaunančių iš tokių
patentų jokios praktinės naudos.
Čia galite pasiskaityti apie ES bendrų sprendimų priėmimo
tvarką.