Keliaudami nuo vienos ES institucijos
prie kitos, buvo sukurti trys programinės įrangos patentų
direktyvos projektai. Pirmasis ir trečiasis projektai siūlo
įteisinti patentus, o antrasis – ne.
2002 m. vasario 20 d. Europos Komisija
pateikė pirmąjį pasiūlymą, turėjusį
įteisinti programinės įrangos patentus
Europoje.
Šis „direktyvos dėl kompiuterinių išradimų
patentabilumo pasiūlymas“ iš pirmo žvilgsnio atrodė leidžiąs
patentuoti tik programinės įrangos valdomus techninius išradimus, bet
ne pačios programinės įrangos idėjas. Tačiau šiame
pasiūlyme techniniai išradimai nebuvo griežtai atskirti nuo
programinės logikos. Tai buvo padaryta sąmoningai, siekiant
įteisinti programinės įrangos patentus, to
neprisipažįstant.
2003 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamentas
išleido įvairias pataisas, kurios apgręžė Europos Komisijos
pasiūlymą dėl programinės įrangos patentų 180
laipsnių kampu.
Esminis skirtumas buvo tas, kad
Europos Parlamentas nusprendė labai aiškiai apibrėžti, kas yra ir kas
nėra "techninis" išradimas. Pavyzdžiui, iš „techninės“
srities buvo išimta duomenų apdorojimo sąvoka, o būtinąja
patentabilumo sąlyga tapo gamtos jėgų valdymas.
Toks Europos Parlamento pasiūlymas
nereiškia, kad jokia programinė įranga negali būti
patentuojama.
Jis tik apriboja patentabilumą iki tokių programinės
įrangos idėjų, kurios turi pastebimą poveikį realiame
pasaulyje. Pagal šį pasiūlymą Europos patentų biuras
negalėtų teigti, esą progreso juosta turi "techninį
poveikį", nes efektyviau išnaudoja kompiuterio ekraną. Virtualus
prekių krepšelis negalėtų būti vadinamas techniniu tik
todėl, kad jis susijęs su komunikacija tarp kelių
kompiuterių. Kita vertus, kompiuteriu valdoma stabdžių sistema
būtų patentuotina, nes automobilio stabdymas tiesiogiai susijęs
su gamtos jėgų valdymu. Net ir nepriklausomai nuo patentabilumo,
stabdžių sistemos programinė įranga būtų visuomet
apsaugota autorinių teisių įstatymų.
Europos Parlamentas iš tiesų
pasiūlė gerai apgalvotą kompromisą.
Įprastos kompiuterių programinės įrangos
gamintojai ir vartotojai būtų apsaugoti nuo patentų
ieškinių. Programuotojas, rašydamas programą, žinotų, kad
viskas, ką jis pats sukuria, priklauso jam. Tuo tarpu tikri techniniai
išradimai, susiję su gamtos jėgų valdymu, ir toliau liktų
patentabilūs.
2004 m. gegužės 18 d. Europos Taryba
paskelbė „politinį pritarimą“ dar vienam direktyvos variantui,
kuris labai panašus į Europos Komisijos pasiūlymą ir neatspindi
Europos Parlamento valios.
Tiesą sakant, Europos
Taryba žengė dar toliau nei Europos Komisija vadinamųjų „programų
apibrėžčių“ atžvilgiu. Europos Tarybos programinės
įrangos patentų darbo grupę daugiausia sudaro patentų
sistemai priklausantys žmonės, todėl visai nenuostabu, kad jie
pasiūlė praplėsti, o ne apriboti patentabilumą. 2004 m.
gegužės 18 d. politinis pritarimas – tai dar ne formalus pasiūlymo
priėmimas, nes tą dieną Europos Taryboje nebuvo formalaus
balsavimo. Net jeigu Europos Taryba priimtų šį siūlymą, jis
neįgytų teisinės galios, bet būtų perduotas svarstyti
Europos Parlamentui.
Jei norėtumėte plačiau pasiskaityti
apie įvairius siūlomus įstatymų projektus ir jų
teisinę prasmę, rekomenduojame apsilankyti FFII
(Laisvosios informacijos infrastruktūros fondo) svetainėje, kur
programinės įrangos patentų kritikai svarsto konkrečias
tokių pasiūlymų detales.