Įstatymų pasiūlymai

Keliaudami nuo vienos ES institucijos prie kitos, buvo sukurti trys programinės įrangos patentų direktyvos projektai. Pirmasis ir trečiasis projektai siūlo įteisinti patentus, o antrasis – ne.

2002 m. vasario 20 d. Europos Komisija pateikė pirmąjį pasiūlymą, turėjusį įteisinti programinės įrangos patentus Europoje. Šis „direktyvos dėl kompiuterinių išradimų patentabilumo pasiūlymas“ iš pirmo žvilgsnio atrodė leidžiąs patentuoti tik programinės įrangos valdomus techninius išradimus, bet ne pačios programinės įrangos idėjas. Tačiau šiame pasiūlyme techniniai išradimai nebuvo griežtai atskirti nuo programinės logikos. Tai buvo padaryta sąmoningai, siekiant įteisinti programinės įrangos patentus, to neprisipažįstant.

2003 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamentas išleido įvairias pataisas, kurios apgręžė Europos Komisijos pasiūlymą dėl programinės įrangos patentų 180 laipsnių kampu. Esminis skirtumas buvo tas, kad Europos Parlamentas nusprendė labai aiškiai apibrėžti, kas yra ir kas nėra "techninis" išradimas. Pavyzdžiui, iš „techninės“ srities buvo išimta duomenų apdorojimo sąvoka, o būtinąja patentabilumo sąlyga tapo gamtos jėgų valdymas.

Toks Europos Parlamento pasiūlymas nereiškia, kad jokia programinė įranga negali būti patentuojama. Jis tik apriboja patentabilumą iki tokių programinės įrangos idėjų, kurios turi pastebimą poveikį realiame pasaulyje. Pagal šį pasiūlymą Europos patentų biuras negalėtų teigti, esą progreso juosta turi "techninį poveikį", nes efektyviau išnaudoja kompiuterio ekraną. Virtualus prekių krepšelis negalėtų būti vadinamas techniniu tik todėl, kad jis susijęs su komunikacija tarp kelių kompiuterių. Kita vertus, kompiuteriu valdoma stabdžių sistema būtų patentuotina, nes automobilio stabdymas tiesiogiai susijęs su gamtos jėgų valdymu. Net ir nepriklausomai nuo patentabilumo, stabdžių sistemos programinė įranga būtų visuomet apsaugota autorinių teisių įstatymų.

Europos Parlamentas iš tiesų pasiūlė gerai apgalvotą kompromisą. Įprastos kompiuterių programinės įrangos gamintojai ir vartotojai būtų apsaugoti nuo patentų ieškinių. Programuotojas, rašydamas programą, žinotų, kad viskas, ką jis pats sukuria, priklauso jam. Tuo tarpu tikri techniniai išradimai, susiję su gamtos jėgų valdymu, ir toliau liktų patentabilūs.

2004 m. gegužės 18 d. Europos Taryba paskelbė „politinį pritarimą“ dar vienam direktyvos variantui, kuris labai panašus į Europos Komisijos pasiūlymą ir neatspindi Europos Parlamento valios. Tiesą sakant, Europos Taryba žengė dar toliau nei Europos Komisija vadinamųjų „programų apibrėžčių“ atžvilgiu. Europos Tarybos programinės įrangos patentų darbo grupę daugiausia sudaro patentų sistemai priklausantys žmonės, todėl visai nenuostabu, kad jie pasiūlė praplėsti, o ne apriboti patentabilumą. 2004 m. gegužės 18 d. politinis pritarimas – tai dar ne formalus pasiūlymo priėmimas, nes tą dieną Europos Taryboje nebuvo formalaus balsavimo. Net jeigu Europos Taryba priimtų šį siūlymą, jis neįgytų teisinės galios, bet būtų perduotas svarstyti Europos Parlamentui.

Jei norėtumėte plačiau pasiskaityti apie įvairius siūlomus įstatymų projektus ir jų teisinę prasmę, rekomenduojame apsilankyti FFII (Laisvosios informacijos infrastruktūros fondo) svetainėje, kur programinės įrangos patentų kritikai svarsto konkrečias tokių pasiūlymų detales.