| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Melas apie inovacijasPatentai nuolatos prilyginami naujovėms. Bet blogiausia tai, kad organizacijų, valstybių ar regionų valdomų patentų skaičiaus augimas laikomas naujovių diegimo augimu.Toks klaidingas lyginimas būtų neleistinas daugumoje kitų sričių. Jeigu vyriausybė pasakytų, kad ekonomika auga dėl to, kad buvo prispausdinta daugiau pinigų, žmonės tuoj pat suprastų, kad tai yra blogai ir reikia laukti infliacijos. Jeigu vyriausybė praneštų plečianti kelių infrastruktūrą, žmonės norėtų žinoti, kiek kilometrų naujų kelių nutiesta, o ne kiek papildomai pristatyta draudžiamųjų kelio ženklų. Šiaip ar taip, tuose pačiuose keliuose išaugęs draudžiamųjų ženklų skaičius yra bloga, o ne gera naujiena. Ir tai visai nereiškia, kad pagerėjo kelių būklė. Tas pats yra su patentais. Kiekybinis vertinimas („kuo daugiau, tuo geriau“) yra visiškai klaidingas išradybos srityje. Kalbant apie patentus, mažiau reiškia daugiau. Kaip kad vyriausybė gali prispausdinti krūvas pinigų, taip pat nesunkiai galima sukelti „patentų infliaciją“. Lengviausias būdas turėti daugiau patentų – sumažinti reikalavimus patentui įsigyti. Būtent tai ir buvo daroma beveik visame pasaulyje kelerius pastaruosius metus. Tiesą sakant, tai pasiekė tokį mastą, kad jau dabar aplinkui turėtume vien klestinčias ekonomikas, jeigu prielaida apie ryšį tarp patentų ir naujovių diegimo būtų teisinga. Deja, taip nėra.
„Gali kilti pagunda įvesti dar
griežtesnius IN (intelektinės nuosavybės) apsaugos režimus, kad
būtų sudarytos paskatos inovacijoms. Tačiau tokia išvada yra
klaidinga. Geriausias pavyzdys – programinės įrangos patentai, kurie
iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip logiška klasikinių technologijų
patentų tąsa. Tačiau programinės įrangos kūrimas
visiškai skiriasi nuo įrenginių kūrimo.“
Viena iš didžiausių klaidų yra
lyginti įmones, valstybes ar regionus pagal jų patentų
skaičius.
Jeigu kompanija užregistruoja mažiau
patentų nei ankstesniais metais arba mažiau nei jų artimiausias
konkurentas, tuoj pat sunerimsta jos valdyba, akcininkai ir analitikai. Jeigu
valstybėje arba regione užregistruotų patentų skaičius
einamaisiais metais neauga, vyriausybė turi dėl to teisintis.
Būtent dėl tokios mąstysenos patentų biurai ir jiems
dirbantys ekspertai spaudžiami suteikti kiek galima daugiau patentų.
Jausdami tokį spaudimą, jie nuolat mažina reikalavimus ir plečia
patentabilumą tose srityse, kur patentams ne vieta, ypač
programinės įrangos srityje.
Sprendimas patvirtinti patentą turėtų būti ypač atsargus ir gerai apgalvotas. Kaip kad geras gydytojas, prieš nutardamas daryti chirurginę operaciją, rūpestingai pasveria visus „už“ ir „prieš“, taip ir patentų biurų darbuotojai turėtų suprasti, kad kiekvienas patentas mažina konkurenciją ir atima galimybes iš daugelio kitų rinkos dalyvių, ypač smulkiųjų įmonių. Vaizdžiai tariant, kiekvienas patentas yra amputacija. Neatsakinga be saiko tvirtinti patentus ir netgi kalbėti apie „augimą“, turint omeny patentus. Jei vyriausybė nori įrodyti savo ekonominės politikos veiksmingumą, ji turi didinti bendrą vidaus produktą ir mažinti nedarbą. Patentų skaičiaus augimas yra bereikšmis, nes tą gali kiekviena beždžionė, jeigu reikalavimai pakankamai žemi. Tiesą sakant, patentų režimas varžo inovaciją kai kuriose srityse. Jeigu jūs (fizinis ar juridinis asmuo) išleidžiate daug pinigų ir laiko kurdami produktą, turėtumėte tvirtai žinoti, kad galėsite juo prekiauti. Patentų sistemoje niekada nežinote, ar kas nors dar neužregistravo tokios idėjos, ir ar neužregistruos tuo metu, kai jūs ją realizuosite. Blogiausiu atveju jūs išleisite daugybę laiko ir pinigų produktui sukurti, o jums bus uždrausta juo prekiauti tik todėl, kad kažkas anksčiau už jus apsilankė patentų biure. Dėl to investicijos į naujovių kūrimą tampa mažiau patrauklios. Įdomu tai, kad tie, kurie patentus apibūdina kaip inovatyvumo ir konkurencingumo indikatorius, patys nesirūpina kryžminiu licenzijavimu. Vokietijos vyriausybė didžiuojasi savo nacionaline ekonomika kaip „Europos inovacijų čempione“, išsiskiriančia patentų paraiškų gausa. Tačiau niekas nesusirūpino, kai Siemens (kuriam priklauso daugiausia patentų visoje Europoje) pasirašė kryžminio licenzijavimo sutartį su Microsoft, pagal kurią Microsoft atiteko visų Siemens patentų licenzijos ir atvirkščiai. Tie, kurie stengiasi mus įtikinti, kad patentai iš tiesų yra tokie svarbūs inovacijoms ir konkurencingumui, turėtų tokiu atveju nuoširdžiai apraudoti didžiausio Vokietijos išradingumo lobyno perdavimą stambiai JAV korporacijai. |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
![]() |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||