Melas: "Nesijaudinkite, nieko blogo neatsitiko"

Programinės įrangos patentų šalininkai skelbia, kad iki šiol šie patentai nėra iškėlę jokių problemų. Arba konkrečiau, nuo jų kol kas nėra nukentėję nei MVĮ, nei atviro kodo programuotojai.

Netiesa, kad iki šiol programinės įrangos patentais nėra buvę grindžiami stambūs teismo procesai. Pasitaiko, kad informacinių technologijų naujienoms skirti Interneto tinklalapiai tą pačią dieną pamini du-tris patentinius susirėmimus. Akcinės bendrovės, gyvenančios iš patentinio prievartavimo, tokios kaip Acacia ar Forgent, bylinėjasi dėl patentų su daugybe firmų vienu metu, ir kuo toliau, tuo labiau jos ieško galimybių išplėsti savo veiklą Europoje.

Tos patentinės teisės bylos, kurios pasiekia teismus, tėra tik ledkalnio viršūnėlė. Patentinių konfliktų specifika yra ta, kad jie paprastai sprendžiami ne teisminiu būdu. Dauguma kompanijų, ypač mažos ir vidutinės, negali sau leisti ypač daug lėšų suryjančio patentinio bylinėjimosi. Ir dar svarbiau: jos negali rizikuoti, kad teismas gali uždrausti pardavinėti vieną ar visus jų produktus. Todėl jos pasiduoda patentų savininkui ir sumoka arba atsiperka kitaip.

Bendrai žiūrint, neišmintinga neigti būsimus pavojus, remiantis praeitimi.  Tvirtinantys, kad JAV atviro kodo programos klestėjo, nežiūrint į plačias patentavimo teises, daro nelogišką išvadą. Lygiai taip pat ir prieš rugsėjo 11-tąją daug kas sakydavo, kad oro uostų saugumas yra pakankamas. Iškilus bet kokiam pavojui, jis turi būti pašalintas. Jei siūloma teisės sistema sukelia arba padidina pavojų, tai ją reikia pakeisti taip, kad ji užtikrintų saugumą. Jei katastrofa įvyks, bus šaukštai po pietų. Europa privalo nedelsti, jei nori išvengti rugsėjo 11-tos ekvivalento programinės įrangos patentų srityje.

Dauguma patentų savininkų dabar laukia ES įstatymų leidžiamojo proceso rezultatų ir kol kas susilaiko nuo aktyvesnės veiklos. Jie laukia įstatyminio pagrindo pradėti patentines bylas. Įstatymai, kuriuos pasiūlė Europos parlamentas 2003 rugsėjį, praktiškai užkerta kelią tokiems procesams prieš programų kūrėjus ir naudotojus. Kitos siūlytos šių įstatymų versijos, jei įsigalėtų, sukeltų visuotinę tokių procesų bangą. Kadangi įstatymų leidybos rezultatas dar neaiškus, dabar  pradėjęs procesą patento turėtojas rizikuotų pralaimėti. Be to, patentų turėtojai jaučia, kad bet koks jų aktyvumas Europoje dabar sumažintų tikimybė įteisinti programinės įrangos patentus.

Patentų keliamas pavojus atviro kodo programoms – tai ne praeities, o ateities klausimas. Kol atviro kodo pasiekimai rinkoje nėra labai dideli, dabartiniai jos lyderiai neypatingai suinteresuoti patentų pagalba kovoti prieš atvirąjį kodą. Tačiau egzistuoja dirglumo riba, ir kol kas niekas negali prognozuoti, kuriame lygyje ji yra. Pasiekus šią ribą, pavojus labai smarkiai padidės.

Toliau skaitykite apie melą, kad programinės įrangos patentų ratifikavimas būtinas harmonizacijos procesams.