Melas apie neapsaugojimą

Įvairios stambios korporacijos tvirtina, esą joms reikalingi patentai, nes be jų programinės įrangos kūriniai nėra apsaugoti. Tai netiesa, nes veikia kitokios apsaugos formos.

Pirmiausia, programinę įrangą apsaugo autorinės teisės. Tai galioja programoms, veikiančioms tiek asmeniniuose kompiuteriuose, tiek ir kituose įrenginiuose, pavyzdžiui, tomografuose. Jei kompanija teigia, kad be patentų jų programinė įranga yra apskritai neapsaugota, tai – grubus melas. Sakyti, kad autorinių teisių teikiama apsauga yra nepakankama, taip pat nėra teisinga, nes būtent autorinių teisių dėka išaugo stambiausios programinės įrangos kompanijos.

Programų išeities tekstų slėpimas – dar vienas apsaugos būdas, susijęs su didelių programų sudėtingumu. Niekas neverčia skelbti išeities tekstų. Kai kas daro tai savo valia, tačiau atviro kodo programų kūrėjai vis vien pasisako prieš programinės įrangos patentus. Neturint išeities tekstų, reikia paaukoti daug darbo ir laiko, norint suprasti programos vidinę logiką. Tam reikia ne mažesnės, o gal ir didesnės kompetencijos nei parašyti panašią programą nuo pradžių. Tokiomis aplinkybėmis kodo pasisavinimas tampa ekonomiškai nepagrįstas.

Programinę įrangą dar apsaugo prekybos ženklo teisė. Išradinga įmonė pelnosi iš savo pasiekimų keldama savo ir savo prekių reputaciją. Tai leidžia kompanijai parduoti produktą už aukštesnę kainą nei tie, kurie tik imituoja jos idėjas. Nors tai nėra tinkamas pakaitalas autorinių teisių teikiamai apsaugai, jį būtinai reikia paminėti.

Autorinės teisės jau pademonstravo savo veiksmingumą, tuo tarpu patentų teisės ekonominis pagrįstumas kol kas neįrodytas. Nekyla abejonių, kad programinės įrangos pramonė tapo inovatyvi ir pelninga autorinių teisių dėka. Tačiau ekonominiai tyrimai dar nepaskelbė galutinių išvadų, kokią naudą ekonomikai ir visuomenei teikia patentų teisė. Patentų sistema, kaip ir daugelis dalykų, kai kam yra labai paranki, tačiau dauguma ekonomistų skeptiškai vertina jos neva kuriamą gerovę visai bendruomenei.

Tie, kurie tvirtina, kad programinei įrangai reikia patentų apsaugos, dažniausiai patys užsidirba iš patentų. Yra keletas stambių korporacijų, kurias valdo „patentų maniakai“, bet daugelyje organizacijų programinės įrangos patentų svarbą pabrėžia tik patentų padalinys. Kadangi autorinės teisės jų pačių veiklai teiktų kur kas mažiau, o kartais jokių galimybių, jie tikina, esą autorinės teisės nesukuria pakankamos apsaugos.

Programinės įrangos kūrėjai nori būti apsaugoti ne patentų, bet nuo patentų. Absoliuti dauguma jų nenori turėti jokių reikalų su patentų sistema. Jiems patentų sistema reiškia didelę riziką ir žymiai išaugusius kaštus, tad potenciali nauda netenka praktinės vertės.

Spauskite čia, jei norite sužinoti apie melą, esą smulkaus ir vidutinio verslo įmonės programinės įrangos patentus galėtų panaudoti prieš stambias korporacijas.