Šaltasis karas

Apsisaugoti nuo konkurento turimų patentų įmanoma tik atsakomojo bauginimo būdu. Lygiai kaip Šaltojo karo laikais, turi nusistovėti baimės pusiausvyra.

Praeito amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje, branduolinės ginkluotės varžybų laikais, tiek Jungtinės valstijos, tiek ir Tarybų Sąjunga turėjo pakankamai galios sunaikinti viena kitą. Tačiau tai įvykdavo tik filmuose. Iš tikrųjų gi abi jos neišdrįso panaudoti branduolinio ginklo, nes puikiai žinojo, kad tai sukels tokį kataklizmą, kuriame pražus visas pasaulis.

Dideli patentų arsenalai veikia visiškai analogiškai branduolinių ginklų atsargoms. Jei, sakykime, IBM ir Siemens šoktų į patentinę dvikovą viena prieš kitą, tai greičiausiai neišgyventų abidvi. Siemens turi tiek patentų, kad IBM niekad negalės būti tikra, kad nė vienas jos produktų „nepažeidžia“ Siemens'o patentinių teisių – ir atvirkščiai. Tiek viena, tiek kita kompanija galėtų atakuoti konkurento produktus, sakydamos, kad jie „pažeidžia“ kompanijos patentines teises. Vien tik bylinėjimosi kaštai siektų milijardines sumas, o klientai iškart spruktų kuo toliau. Todėl, kaip ir amerikiečių bei rusų generolai, jie susilaiko nuo lemtingo šūvio.

Didžiosios korporacijos yra sudariusios formalius ir neformalius sandėrius, malšinančius agresiją patentinėje srityje. Formalaus pakto esmė yra ta, kad jos pasirašo „kryžminio licenzijavimo sutartį“, kitaip vadinamą „įsipareigojimu nesibylinėti“, kuri abiems pusėms oficialiai leidžia laisvai naudotis viena kitos patentais. Neformalus paktas nieko pasirašinėti neįpareigoja, bet akcentuoja savaime suprantamą imperatyvą nedaryti abipusės žalos šioje srityje.

Kryžminio licenzijavimo sandėriai aiškiai demonstruoja patentinės sistemos absurdiškumą. Didžiosios kompanijos suteikia viena kitai, t.y., pagrindiniams savo konkurentams, visišką priėjimą prie savo patentų arsenalo, tačiau tuo pačiu metu apsimeta, kad tie patentai būtini apsaugoti tai, ką jos sukūrė savo srityje naujo. Gi aišku, kad kryžminis licenzijavimas negali užtikrinti jokios apsaugos. Ar įmanoma įsivaizduoti, sakykime, tokią leidyklą, kuri pagrindinei konkurentei leistų publikuoti visas savo knygas. Tai būtų tolygu savižudybei.

Toliau skaitykite apie tai, kodėl patentinė sistema yra neteisinga ir atstovauja didelių korporacijų interesus prieš mažas ir vidutines firmas.