Apsisaugoti nuo konkurento turimų
patentų įmanoma tik atsakomojo bauginimo būdu. Lygiai kaip
Šaltojo karo laikais, turi nusistovėti baimės pusiausvyra.
Praeito amžiaus aštuntajame ir
devintajame dešimtmetyje, branduolinės ginkluotės varžybų
laikais, tiek Jungtinės valstijos, tiek ir Tarybų Sąjunga
turėjo pakankamai galios sunaikinti viena kitą.
Tačiau tai įvykdavo tik filmuose. Iš tikrųjų gi
abi jos neišdrįso panaudoti branduolinio ginklo, nes puikiai žinojo, kad
tai sukels tokį kataklizmą, kuriame pražus visas pasaulis.
Dideli patentų arsenalai veikia
visiškai analogiškai branduolinių ginklų atsargoms.
Jei, sakykime, IBM ir Siemens šoktų į patentinę
dvikovą viena prieš kitą, tai greičiausiai neišgyventų
abidvi. Siemens turi tiek patentų, kad IBM niekad negalės būti
tikra, kad nė vienas jos produktų „nepažeidžia“ Siemens'o
patentinių teisių – ir atvirkščiai. Tiek viena, tiek kita
kompanija galėtų atakuoti konkurento produktus, sakydamos, kad jie
„pažeidžia“ kompanijos patentines teises. Vien tik bylinėjimosi kaštai
siektų milijardines sumas, o klientai iškart spruktų kuo toliau.
Todėl, kaip ir amerikiečių bei rusų generolai, jie
susilaiko nuo lemtingo šūvio.
„Deja, Oracle
buvo priversta imtis gynybinės strategijos ir tam tikrose srityse pateikti
patentų paraiškas, naudingiausias kryžminiam licenzijavimui tarp Oracle ir
tų kompanijų, kurios gali kelti grėsmę patentinio
bylinėjimosi srityje.“
Oracle
korporacijos patentų strategija
Didžiosios korporacijos yra sudariusios
formalius ir neformalius sandėrius, malšinančius agresiją
patentinėje srityje.
Formalaus pakto esmė
yra ta, kad jos pasirašo „kryžminio licenzijavimo sutartį“, kitaip
vadinamą „įsipareigojimu nesibylinėti“, kuri abiems pusėms
oficialiai leidžia laisvai naudotis viena kitos patentais. Neformalus paktas nieko
pasirašinėti neįpareigoja, bet akcentuoja savaime suprantamą
imperatyvą nedaryti abipusės žalos šioje srityje.
Kryžminio licenzijavimo sandėriai
aiškiai demonstruoja patentinės sistemos absurdiškumą.
Didžiosios kompanijos suteikia viena kitai, t.y., pagrindiniams savo
konkurentams, visišką priėjimą prie savo patentų arsenalo,
tačiau tuo pačiu metu apsimeta, kad tie patentai būtini
apsaugoti tai, ką jos sukūrė savo srityje naujo. Gi aišku, kad
kryžminis licenzijavimas negali užtikrinti jokios apsaugos. Ar įmanoma
įsivaizduoti, sakykime, tokią leidyklą, kuri pagrindinei
konkurentei leistų publikuoti visas savo knygas. Tai būtų tolygu
savižudybei.
Toliau skaitykite apie tai, kodėl patentinė sistema yra neteisinga ir
atstovauja didelių korporacijų interesus prieš mažas ir vidutines
firmas.