Darykime prielaidą, kad programinės įrangos patentai saugo išties puikias idėjas, nors paprastai taip nėra. Netgi tuomet šių idėjų monopolizavimas būtų nepageidautinas, nes vos užpatentavus idėją neliktų konkurencijos. Patento savininkas galėtų įgyvendinti idėją visai netinkamu būdu, ir vis tik jis būtų vienintelis asmuo, siūlantis jos realizaciją. Tokia realizacija gali būti lėta, nestabili ir nesaugi, nepaisant to, artimiausius 20 metų jai neatsirastų tiesioginės alternatyvos, nebent patento turėtojas tai leistų.

Dėl programinės įrangos patentų rizikinga publikuoti programų išeities tekstus. Nesvarbu, ar išeities tekstai skelbiami laisvosios (pavyzdžiui, GPL), ar kitokios licenzijos pagrindu, tai neabejotinai prisideda prie IT saugumo. Tai leidžia kiekvienam, turinčiam atitinkamas žinias ir pakankamą stimulą, ieškoti saugumo spragų. Tačiau patentų spekuliantams ir piktavaliams konkurentams tai suteikia galimybę kur kas lengviau aptikti ir įrodyti patentų „pažeidimus“. Jei patentas susijęs su kuo nors vizualiu, pavyzdžiui, progreso juostele arba virtualiu „vežimėliu“ interneto parduotuvėje, tuomet „pažeidimas“ lengvai pastebimas išoriškai. Kita vertus, vidinių funkcijų (pavyzdžiui, atminties valdymo) patentų „pažeidimus“ įrodyti labai sunku, o kartais ir neįmanoma, neturint išeities teksto.

Spauskite čia, jei norite sužinoti, kodėl programinės įrangos patentai yra grėsmė informacijos laisvei.