| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Linux ir atviras kodasPrograminės įrangos patentai įteiktų didžiausiems Linux ir atviro kodo priešams galingus įrankius konkurencijai stabdyti, bei laikytų Europos infrastruktūrą priklausomą nuo keleto Amerikos kompanijų programinės įrangos produktų.Programinės įrangos patentai veikia ne tik Linux bei atviro kodo programas, tačiau šioms programoms rizikos laipsnis yra didžiausias. Atviro kodo programinė įranga turi nepaprastą pasisekimą tose srityse, kuriose Europos patentų biuras jau patvirtino visą eilę patentų (tokiose kaip operacinės sistemos, serverių ir tinklų technologijos, duomenų bazės, bei programavimo kalbos). Šiuose segmentuose aiškūs rinkos lyderiai yra didelės korporacijos, įsitaisiusios už Europos Sąjungos ribų. Jos turi didelį patentų skaičių ir gali juos naudoti prieš atviro kodo programinę įrangą tam, kad apgintų savo monopolijas bei oligopolijas („Oligopolija“ reiškia, jog rinka priklauso tik labai nedaugeliui). Miuncheno miesto administracija buvo klaidingai suprasta, kai ji laikinai sustabdė Linux migracinį projektą. Jų susirūpinimas dėl Linux bei programinės įrangos patentų kilo ne dėl egzistuojančių Europos programinės įrangos patentų. Pastarieji pasitarnavo kaip iliustracija, jog Europos Patentų Biuro patentų išdavimo praktika kels grėsmę Linux'ui tol, kol politikai veiksmingai juos uždraus. Tačiau svarbiausias Miuncheno pagrindinio informacinio tinklo vadovo rūpestis buvo vidutinės trukmės bei ilgalaikiai poveikiai. Jis baiminosi, kad kai kurios kompanijos bus linkusios piktnaudžiauti patentais, trukdydamos atviro kodo plėtotojams kurti ir konkuruoti lygiomis sąlygomis.
„Programinės įrangos patentai
kuria darbo vietas Redmonde, bet ne Miunchene“
Krinta į akis tai, jog Microsoft
dažnai mini patentus glaudžiame sąryšyje su konkurencija
atviram kodui.
Vien tik 2004 metais Microsoft planavo pateikti apytikriai 3000
patentų visame pasaulyje, didžiąją dalį iš jų
Europoje. 2004 metais NewsForge.com išspausdino memorandumą, kurį
parengė vienos iš didžiųjų kompiuterių gamintojų
kompanijos Hewlett‑Packard vyresnysis vadovas. Atitinkama
elektroninė žinutė pranašavo, jog Microsoft „naudos juridinę
sistemą, siekdama sužlugdyti atvirą kodą“, tačiau
greičiausiai pirmiausia palauks įstatymų leidžiamojo proceso
rezultatų, liečiančių programinės įrangos
patentus Europos Sąjungoje. Spėjimai buvo paremti patentų
kryžminio licenzijavimo derybomis, kurias pravedė Hewlett-Packard vadovas
su Microsoft, bei kai kuriais šios sutarties paragrafais.
Atviras kodas – tai istorinė galimybė, kurią Europos Sąjunga turi išnaudoti, o ne paaukoti „patentų mafijos“ bei didžiojo verslo lobistų interesams. Ilgą laiką didžioji informacinių technologijų infrastruktūros dalis Europoje priklausė nuo programinės įrangos produktų iš už Europos Sąjungos ribų. Dabar, kai Linux bei kita atviro kodo programinė įranga įrodė, jog atitinka netgi aukščiausius įstaigų bei vyriausybinių organizacijų reikalavimus, Europa įgijo pasirinkimą. Amerikos kompanijos vaidina svarbų vaidmenį atviro kodo judėjime, bet Europa yra pakankamai stipri šioje srityje, ir atviro kodo programinės įrangos vartotojai yra mažiau priklausomi nuo bet kurio atskiro pardavėjo. Priešingai negu skelbia „patentų mafija“ bei jos politiniai draugai, atviro kodo projektai jau patyrė pirmuosius patentų savininkų užpuolimus. Grasinimai teismais privertė atviro kodo kūrėjus atsisakyti kai kurių funkcijų savo programose. Wall Street Journal žurnale Microsoft patvirtino, kad susisiekė su maždaug 100 programinės įrangos kompanijų savo „išorinio patentų licenzijavimo“ iniciatyvos metu, tarp kurių buvo ir atviro kodo programinės įrangos kompanijos.
„Patentų įstatymo išplėtimas
programinei įrangai yra didžiausia grėsmė atviro kodo kūrimo
modeliui“
Atviro kodo sėkmė yra
pradinė priežastis, kodėl patentai kelia grėsmę tokiai
programinei įrangai.
Kadangi ji prieinama
nemokamai (laikantis tam tikrų sąlygų), atviro kodo
programinė įranga yra stiprus tradicinių programinės
įrangos kompanijų varžovas. Ji pasiima dalį rinkos bei numuša
kainas. Pavyzdžiui, OpenOffice sėkmė privertė Microsoft
sumažinti kainą jos pačios Office produktui Tailande iki maždaug 30,-
eurų. Už tokią kainą Europoje vargu ar galėtumėte
nusipirkti knygą apie Office paketą. Būtų naivu manyti, kad
Microsoft ar kitos didelės kompanijos nesigriebs patentinių
ginčų, jeigu atviras kodas ir toliau turės tokią milžinišką
įtaką jų verslui.
Taigi, tam tikra prasme, Europos Sąjungos sprendimas legalizuoti arba uždrausti programinės įrangos patentus yra tuo pat metu pasirinkimas tarp Microsoft ir Linux. Programinės įrangos patentai mažina konkurenciją, todėl jų ratifikavimas paverstų Europos Sąjungos antimonopolines bylas prieš Microsoft visišku absurdu. Microsoft yra ypatingai stipri kompanija, turinti daugybę talentingų darbuotojų. Jai labai sveika turėti varžovą – atvirą kodą. Tai būtų geriausias būdas užtikrinti, kad Microsoft visada tieks aukštos kokybės programinę įrangą prieinamomis kainomis. Konkurencijos dėka Linux duoda naudos net ir Windows vartotojams. Europos Sąjunga neturėtų atleisti Microsoft nuo šitų varžybų, įteisindama ydingą patentų sistemą. |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
![]() |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||