ES bendrų sprendimų procedūra

ES turi tris skirtingas procedūras įstatymų kūrimui. Programinės įrangos patentų direktyvai taikoma bendrų sprendimų procedūra, kurios eigoje Europos Parlamentas ir ES Taryba turi siekti susitarimo šiuo klausimu.

ES Komisija, trumpai kalbant, yra iniciatorius ir projekto vadovas. ES Komisija paruošia ir pateikia įstatymo projekto juodraštį. Skirtingai nuo daugumos šalių, būtent Komisija, o neParlamentas žengia pirmą žingsnį. ES Komisija dirba Briuselyje ir jos darbuotojai yra ES tarnautojai. ES Komisijos prezidentą ir komisarus skiria ES Taryba, o juos balsavimu patvirtina ES Parlamentas.

Lyginant su nacionaliniais parlamentais, ES Parlamentas turi ribotas teises, bet bendrų sprendimų procedūros metu jis turi daugiau teisių nei kitų procedūrų atveju. Europos Parlamento narius (EPN) tiesiogiai renka ES šalių piliečiai. Paskutiniai rinkimai įvyko 2004 m. birželį. EPN skaičius nuo kiekvienos šalies yra susijęs su jos dydžiu, bet ne tiesiog proporcingai. Pavyzdžiui, būdama didžiausia šalis, Vokietija renka 99 EPN, o Liuksemburgas – tik 6. Taigi vienas EPN tenka 800000 vokiečių, tuo tarpu kai 6 EPN tenka 400000 liuksemburgiečių.

ES Taryba yra šalių-narių atstovė. Jei lygintume su kompanija, ES Taryba yra panaši į akcininkų susirinkimą, kur visi kompanijos savininkai susirenka kartu, ir priima spendimus. Šalys-narės yra atstovaujamos jų nacionalinių vyriausybių. Lyginant su ES Parlamentu, ES Taryba bendrai turi daugiau galių. Tai sukelia tam tikras problemas, taip pat ir programinės įrangos direktyvos procese, bet kitu atveju šalys-narės turėtų atsisakyti daugiau savo suvereniteto. Jei ES taptų pilnavertė parlamentinės demokratijos valstybe, tada mes turėtume „Jungtines Europos Valstijas“, tačiau dabar ES yra kažkas tarp laisvos prekybos zonos ir vientisos šalies.

Bendro spendimo procedūra reikalauja „bendravimo“ tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos, nebent būtų labai aiškus susitarimas dėl įstatymo projekto. Kiekvienoje institucijoje gali būti iki trijų skaitymų. Jei pirmo skaitymo metu kuri nors institucija projektui nepritaria, tada Europos Parlamente rengiamas antras skaitymas. Jei po antro skaitymo Europos Parlamento pozicija skiriasi nuo ES Tarybos pozicijos, tada ES Taryboje vyksta antras skaitymas. Jei vis dar nepavyksta pasiekti susitarimo, tada vykdoma „sutaikymo procedūra“. Jei susitaikymas duoda rezultatą (kas nėra garantuota ir tai gali užtrukti), tada ES Taryba ir Europos Parlamentas kartu atlieka trečią skaitymą tam, kad galėtų patvirtinti susitarimo rezultatą.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Europos Parlamentas ir ES Taryba yra lygiaverčiai šiame procese, bet tai nėra visiška tiesa. Europos Parlamento nenaudai yra antras skaitymas. Jo metu Europos Parlamentas negali pasiūlyti jokių naujų pataisų. Jis tik gali vėl patvirtinti pirmojo skaitymo pataisas. Tam, kad Europos Parlamentas patvirtintų bet kokią pataisą arba atmestų visą įstatyminį pasiūlymą, kiekvienu atveju reikalinga absoliuti visų parlamento narių dauguma. Kitais žodžiais, visi parlamentarai, kurie nedalyvauja balsavime arba susilaiko, iš esmės palaiko ES Tarybos įstatymo pasiūlymą. Taigi, reikalinga labai didelė dauguma Europos Parlamente, kad būtų galima ką nors pasiekti antruoju skaitymu.

Spauskite čia ir perskaitysite, kokie pasiūlymai buvo iškelti parograminės įrangos patentų direktyvai.