Pirmą kartą Europa
uždraudė programinės įrangos patentus 1974 metais, ratifikavus
Europos patentų konvenciją.
1974 m. Europos patentų
konvencija (EPK) – tai ne vidinis Europos Sąjungos susitarimas, o
tarptautinė sutartis, prie kurios vėliau prisijungė ir kitos
šalys, tapdamos Europos patentų organizacijos narėmis.
EPK pagrindu buvo įkurtas Europos patentų biuras, o Europos
patentų organizacijos (praktiškai Europos patentų biuro
valdančiojo organo) narės įdiegė EPK principus savo
nacionalinėje patentų teisėje.
EPK 52 straipsnis gana aiškiai
apibrėžia patentabilumą.
Čia galite
rasti pilną šio straipsnio tekstą (anglų kalba).
Straipsnio antrajame skirsnyje sakoma, kad „matematiniai metodai“ ir „programos
kompiuteriams“ negali būti patentuojami kaip išradimai. Trečiasis
skirsnis teigia, kad toks patentabilumo apribojimas „sietinas su pačiais
objektais arba veiksmais“.
Visos programinės įrangos
patentų problemos Europoje prasidėjo nuo to, kaip patentų
sistema interpretavo žodelį „pačiais“.
Įprastomis aplinkybėmis neteiktume jam didelės reikšmės.
Žinoma, nepriklausomai nuo to skirsnio, yra įvairių techninių
išradimų, kuriuose matematiniai metodai arba algoritmai atlieka
pagalbinį vaidmenį. Tačiau nepasotinama patentų sistema
griebėsi šio žodelio kaip šiaudo. Jie tarė: „Juk tai reiškia, kad
mums tereikia rasti techninį alibi – tuomet galėsime patentuoti
programinę įrangą ir pasiteisinti, esą mes patentuojame ne
pačią programinę įrangą. Mes patentuojame programinę
įrangą, vaizduodami ją kaip neatskiriamą techninio išradimo
dalį.“
Sunku ir įsivaizduoti, kokiu mastu
Europos patentų biuras pritaikė šiuos samprotavimus.
Pavyzdžiui, progreso juosta kompiuterio ekrane jiems yra techninis
išradimas, o ne programinė įranga. Kaip jie pateisina tokį
klasifikavimą? Jie tikina, kad progreso juosta efektyviau išnaudoja
įrenginio resursus – juk monitoriaus ekranas yra įrenginys su ribotu
pikselių skaičiumi.
Jie sukūrė siaubingą
terminą: „kompiuteriniai išradimai“.
Jie
išmokė patentų gynėjus vaizduoti grynai programines ir
matematines koncepcijas tokiu būdu, kuris atitinka keistą Europos
patentų biuro logiką. Dabar jie kartu su savo politiniais
bičiuliais ir stambiomis korporacijomis bei jų privačiais
interesais nori perkelti abejotiną Europos patentų konvencijos
interpretaciją į ES direktyvą.
Neapsigaukite pasakojimais apie
„kompiuterinius išradimus“.
Priešingai nei jums bus
teigiama, daugumoje jų nėra nieko techninio. Šis techninis alibi yra
per daug lankstus. Patentų gynėjai, pasikaustę tipiškais
žodžiais ir palyginimais (apie kompiuterių tinklus ir panašias „technines
konfigūracijas“), naudoja juos vėl ir vėl, siekdami
programinės įrangos patentų. Plačiau apie klaidinantį
„kompiuterinių išradimų“ terminą galite pasiskaityti
čia. O jeigu
jaučiatės psichologiškai pasirengę užsukti į siaubo
krautuvėlę su 20-čia „kompiuterinių išradimų“
(tokių kaip „virtualus prekių vežimėlis“ arba „užsakymas
mobiliuoju telefonu“), pažvelkite čia
<href=http://mitglied.lycos.de/brilliantdisguise/webshop.html>.
Spauskite čia, jei norite sužinoti apie ES programinės įrangos
patentų direktyvos idėją.