Europos Sąjungos šalys narės

Sąjungos šalys narės per Europos Sąjungos tarybą daro įtaką įstatyminiam procesui dėl programinės įrangos patentavimo direktyvos.

Airija yra šalis, kuri šiuo metu labiausiai pasisako už programinės įrangos patentus. Pirmininkaujant Airijai pirmoje 2004 metų pusėje, Europos Sąjungos taryba labai įtartinomis aplinkybėmis pasiekė „politinį susitarimą“ dėl programinės įrangos patentavimo direktyvos. Airija yra didelių JAV korporacijų, tokių kaip Microsoft, mokesčių prieglauda. Šios amerikiečių kompanijos turi mokėti labai mažus mokesčius (tokius kaip 10, įkurdamos savo filialą Airijoje. Airijos ekonomika yra labai priklausoma nuo tokių kompanijų, be to yra pagarsintas faktas, jog Microsoft rėmė Airiją pirmininkavimo Europos Sąjungai laikotarpiu.

Maži mokesčiai programinės įrangos kompanijoms Airijoje jau tapo problema likusiai Europos daliai. Tos šalys, kuriose minėtos kompanijos uždirba daugiausia pinigų, beveik nesurenka jokių mokesčių. Reikalas tas, jog šios kompanijos deklaruoja savo filialus kitose šalyse kaip vietines marketingo agentūras. Jos moka tik šiek tiek daugiau tiems filialams už jų „paslaugas“ negu šie išleidžia. Produktai yra atgabenami iš Airijos, kur ir gaunamas visas pelnas. Papildomai bandydama įvesti Europoje programinės įrangos patentų režimą, Airija toliau siekia savo trumpalaikių tikslų, kas prieštarauja visos likusios Europos interesams. Tai yra savanaudiška ir trumparegiška (nes netgi Airija turėtų būti suinteresuota konkurencinga bei inovatyvia programinės įrangos pramone). Problema ta, jog daugelis kitų šalių šito nesupranta.

Didžiųjų korporacijų įtaka įvairių Europos Sąjungos šalių narių vyriausybėms yra labai stipri. Kai kuriose šalyse vyriausybės požiūrį į programinės įrangos patentus nulemia keletas didžiųjų korporacijų. Tokiu pavyzdžiu gali būti Švedija. Prancūzijoje taip pat vyrauja tendencija kreipti didesnį dėmesį į didžiųjų kompanijų interesus negu į smulkaus ir vidutinio verslo įmonių interesus.

Programinės įrangos patentavimo debatai yra ypač aršūs Vokietijoje. Šioje šalyje didžiųjų korporacijų, tokių kaip Siemens ir Bosh, interesai susiduria su stipriu „Mittelstand“ (vokiškas terminas smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms), su veiklia atviro kodo bendruomene bei viešosiomis administracijomis, kurios yra plačiu mastu įsisavinusios atviro kodo programinę įrangą. Vokietijoje taip pat yra įsikūręs Europos patentų biuras. Miuncheno miesto administracijos skelbimas laikinai užšaldyti Linux migracinį projektą dar labiau suintensyvino programinės įrangos patentavimo debatus Vokietijoje. Vokietijos vyriausybė rekomenduoja visos šalies visuomeninėms administracijoms pereiti prie atviro kodo („kuo anksčiau, tuo geriau“), tačiau ji taip pat atsakinga už politinę sutartį dėl programinės įrangos patentavimo, kurią Europos Sąjungos Taryba paskelbė 2004 m. gegužės 18 dieną.

Ispanija užėmė tvirtas pozicijas prieš programinės įrangos patentavimą 2004 m. gegužės 18d. Visa eilė šalių tik susilaikė ir tokiu būdu nepalaikė programinės įrangos patentavimo Europos Sąjungos Taryboje, o Ispanija kur kas aiškiau parodė savo nuomonę, balsuodama prieš programinės įrangos patentus.

Apskritai kalbant, situacija vis dar yra labai besikeičianti. Yra vilties, kad vis daugiau šalių palaikys tuos, kurie supranta neigiamą programinės įrangos patentų poveikį Europai. Geriausias būdas neatsilikti nuo šių politinių procesų būtų apsilankyti kartas nuo karto šiame tinklalapyje; ypač rekomenduotume pažvelgti į čia esančius diskusijų forumus. Būtent čia jūs surasite naujausią informaciją. Taip pat FFII tinklalapis   visada talpina pačias paskutines naujienas, susijusias su programinės įrangos patentais.

Spragtelėkite čia, kad paskaitytumėte, kokią rolę turi įvairios politinės partijos įstatymų leidimo procese.