Siekiantys įteisinti
programinės įrangos patentus sako, kad jie tiesiog nori kodifikuoti
įprastinę Europos patentų kontoros de facto praktiką
“kad ji neišsiplėstų dar labiau”.
Šiuo atveju meluojama, kad
programinės įrangos patentų legalizavimas turės kokį
nors apribojantį poveikį.
Nesant patentus
įteisinančios direktyvos, kol kas galioja 1974 metų Europos
patentų konvencija. Ji žymiai efektyviau riboja piktnaudžiavimą
patentais, negu programinės įrangos patentų įteisinimo
šalininkų siūloma sistema. Todėl vienintelis būdas dar
labiau apriboti programinės įrangos patentavimą yra
vienareikšmiškai uždrausti tokius patentus.
Dar daugiau: įstatymų leidybos
principas yra įteisinti tai, kas naudingiau visiems, nepaliekant
jokių teisinių skylių abejotiniems veiksmams.
Europos patentų biuras yra išdavęs nemažai patentų
programinei įrangai, nors 1974 metų Konvencija ir nenumato tokios
galimybės. Europos sąjunga nėra susaistyta tuo, ką ilgus
metus išdarinėjo jos patentų biuras, tačiau ji yra atsakinga už
Europos ekonomiką ir jos visuomenės gerovę.
Taigi, dalykas ne tame, ką
veikė Europos patentų biuras, bet kaip turi būti tvarkoma jo
veikla, vadovaujantis Europos interesais.
Jei kieno
nors veiklos įteisinimas taptų įstatymų leidybos principu,
tai mes atsidurtume bėdoje. Vadovaujantis šitokia logika (tik kitoje
srityje), JAV administracija galėtų leisti karininkams kankinti
belaisvius vietoj to, kad atliktų teisminį tyrimą ir
siektų, kad tokie nusikaltimai nepasikartotų.
Toliau skaitykite apie melą, kad programinės įrangos patentai
nepavojingi atviro kodo programuotojams ir MVĮ.