Neįmanoma patikrinti

Per švelniai išsireiškia tie, kas lygina programų patentus su minų lauku. Miną surasti galima, nors ir pavojinga. Patikimai atpažinti programinės įrangos patentų pažeidimų neįmanoma.

Europos patentų biuras jau yra suteikęs apie 30000 programinės įrangos patentų. Šitokį skaičių nurodo programų patentų recenzentai, analizavę patentų tekstus. Net Europos Komisija, pateikdama [programinės įrangos patentų] direktyvos pasiūlymą 2002 metų vasario mėnesį pripažino, kad Europoje galioja 20000 programinės įrangos patentų.

Jei, rašydami programą, norite įsitikinti, kad nepažeidžiate nė vieno iš tos daugybės patentų, privalote juos visus perskaityti. Įstatymas sako, kad kiekvieno pareiga žinoti, kas yra patentų registre. Jeigu teisinatės, kad nežinodami pažeidėte patentą, jums atsakys: „nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia“.

Neįmanoma apsiriboti mažesne patentų imtimi. Besaikis programų patentų kiekis būtų dar pusė velnio, jei galėtumėte bent susiaurinti paiešką. Jei rašote siauros paskirties programinę įrangą, gerai būtų, jei užtektų pasitikrinti, ar nepažeidžiate, tarkim, tik to 100 patentų, kurie susiję su jūsų darbo sritimi. Deja, iš to nieko neišeis.

Nėra nuoseklios terminologijos, kuri leistų ieškoti patentų, naudojant raktinius žodžius. Žinoma, jūs galite ieškoti bet kurių žodžių, bet tai nepadės surasti absoliučiai visų patentų, kurie jums gali kelti problemų. Pavyzdžiui, jūsų kuriama duomenų bazė gali pažeisti patentą, kurio tekste yra vien žodžiai, susiję su programavimo kalbomis. Jūsų elektroninės prekybos programinis paketas gali „kėsintis“ į telekomunikacijų patentus ir panašiai. Taigi, jei norite būti tikras, kad neturėsit problemų, privalote išstudijuoti juos visus. Kiekvienas patentas – tai daugybė puslapių, prirašytų programuotojui labai sunkiai suvokiama kalba.

Kai kurių kitų, nesusijusių su programavimu sričių, patentus rasti padeda taip vadinama nomenklatūra. Tarkim, jei atrandate, kad tam tikras chemikalas išgydo kurią nors ligą, galite ieškoti patento pagal unikalius lotyniškus ligos ir chemikalo pavadinimus. Šitie pavadinimai pasaulyje visuotinai pripažinti. Deja, to nėra programinės įrangos srityje.

Mažos ir vidutinės įmonės kapituliuoja, susidūrusios su dešimtimis tūkstančių programinės įrangos patentų. Žinodamos, kad niekada nesugebės jų visų išnagrinėti, jos to ir nedaro. Taigi patentai tampa nekontroliuojama rizika tokių įmonių verslui.

Didelės korporacijos taip pat netikrina visų patentų. Kartais jos naudojasi atrankine patentų paieška konkurentų veiklai stebėti. Kaip ten bebūtų, net didžiausia korporacija negali užtikrinti, kad nė vienas jos produktas nepažeidžia kurio nors iš nesuskaičiuojamų patentų. Tai būtų ir per brangu, ir bergždžias reikalas. Net jei peržiūrėtumėt visus paskelbtus patentus, visada atsiras naujų, esančių pateikimo stadijoje, dar nepaviešintų (tai daroma po 18 mėnesių nuo pateikimo).

Iškilus problemoms, didelė korporacija pasikliauja savo juridiniu skyriumi. Jei kokia nors ką nors gaminanti kompanija pareiškia patentines pretenzijas, didelė korporacija žiūri, ar neturi savo patentų, kuriuos ana kompanija galėtų būti pažeidusi, ir galų gale abi kompanijos sudaro kryžminę licenzijavimo sutartį. Jei didelę kompaniją puola nieko negaminantis patentų spekuliantas, turintis pakankamai stiprų teisinį pagrindą, jam pavyksta išsiderėti pinigų sumą, kuri didelei korporacijai žalos nepadaro, o spekuliantas lieka patenkintas.

Čia perskaitysite, kodėl programos yra toks intelekto pasiekimas, kuris neturėtų būti patentuojamas.