Stop Software Patents European Petition

Atkreipkite dėmesį, kad tekstai šioje svetainėje parašyti gerokai seniau, negu Europos Parlamentas atmetė siūlytą programinės įrangos patentų direktyvą 2005 m. liepos 6 d. Atėjus metui mes atnaujinsime šios internetinės kampanijos tekstus.

Kas yra patentas

Patentas yra išradimo apsaugos forma. Tai mainai tarp visuomenės ir išradėjo. Išradėjas atskleidžia išradimą, o visuomenė suteikia riboto laikotarpio monopolį komercinės vertės gavimui.
Prieš keletą šimtmečių išradėjas turėjo slėpti idėją, norėdamas gauti ekonominės naudos. Pavyzdžiui – jei kažkas sukūrė naują vaistą, jis niekada nepasakys kitiems, kaip jis tai padarė. Tokiu būdu, atsitikdavo taip, kad išradėjai nusinešdavo vertingas žinias su savim į kapą.

Žodis „patentas“ turi Lotynišką kilmę, kuri reiškią – „atskleisti, pasakyti atvirai“. Patentų sistema buvo sukurta tam, kad skatintų išradėjus atskleisti savo išradimus. Išradėjas siunčia savo išradimo aprašymą patentų biurui, ir jei patentų tikrintojas patentų biure mano, kad tai yra tikrai išradimas – jis suteikia patentą. Visi patentai yra skelbiami patentų registre.

Mainais už išradimo paskelbimą, patento įstatymas suteikia išradėjui riboto laikotarpio monopolį naudotis išradimu. Tuo metu patento savininkas turi išskirtinę teisę į išradimą (dabar tai yra 20 metų laikotarpis). Praėjus tam laikui, išradimas priklauso visuomenei.

„Net ribotų monopolių nauda neatstoja jų daromos žalos.“
Thomas Jefferson, trečiasis Jungtinių Valstijų Prezidentas.
Riboto laikotarpio monopolis yra itin galinga teisė patento savininko rankose. Patento savininkas gali sutrukdyti kitiems asmenims pasinaudoti patento saugomomis žiniomis. Jei būtina, patento savininkas gali paprašyti teismo pagalbos šiam tikslui pasiekti. Jis taip pat gali parduoti patentą arba suteikti licenziją (t.y. teisę naudotis patentu), ir jis gali paprašyti užmokesčio už bet kurį iš minėtų veiksmų.

Ši apsaugos forma sukelia įvairių problemų. Didžiausia iš jų yra ta, kad jūs galite pažeisti patentą, net nežinodami, kad jis egzistuoja. Pirmas užregistravęs idėją tampa jos savininku, ir jis gali naudoti patentą net tik prieš tuos, kurie pavogė jo idėją, bet ir prieš kiekvieną, kas sugalvoja tą pačią idėją vėliau. Nesvarbu, net jei jūs galite įrodyti, kad sugalvojote ją nepriklausomai, ir kad jūs nieko nežinojote apie patentą. Jūs vistiek esate kaltas dėl patento pažeidimo ir, blogiausiu atveju, galite pakliūti į kalėjimą.

Nuo išradimo priklauso, ar susitarimas yra sąžiningas, pagrįstas ir naudingas visuomenei. Jei išradimas tikrai yra originalus – tai priimtina. Tokiu atveju mažai tikėtina, kad kažkas nepriklausomai iškels tokią pat idėją per tuos 20 metų, kuriuos patentas galioja. Tačiau mūsų dienomis mes turime milijonus patentų ir tik nedidelė jų dalis aprašo esminius pasiekimus.

„Mainais už technologijos paskelbimą patentų įstatymas suteikia išradėjams išskirtinę teisę į naują technologiją. Tai netinka tokioms pramonės šakoms kaip programinės įrangos kūrimas, kurioje naujovės atsiranda greitai, yra sukuriamos be didelių kapitalo investicijų ir turi tendenciją būti anksčiau žinomų technologijų kūrybinė kombinacija.“
Oracle korporacijos patentų strategija.
Tam tikrose srityse patentų sistema veikia geriau (ar bent jau ne taip blogai) nei kitose. Kiekvienoje srityje yra nusiskundimų patentų sistema. Žmonės protestuoja prieš žmogaus genų patentus tiek dėl etinių priežasčių, tiek dėl to, kad tokios žinios turėtų priklausyti visuomenei. Mažos ir vidutinės įmonės visose technologijos srityse mato, kad didelės kompanijos iškreipė patentų sistemą ir naudoja patentus nelyginant valstybės – branduolinius ginklus.

Visgi neigiami patentų sistemos aspektai yra pakenčiami tose srityse, kur iš patentų yra apčiuopiama nauda Dauguma ekonomistų labai abejoja patentais, tuo tarpu kai juristai (kurie gali iš patentų uždirbti) juos gina. Jei ir yra kokia nors sritis, kur ekonomistai mano, kad patentų sistema sugeba atnešti naudos ekonomikai ir visuomenei, tai farmacija. Šioje srityje tyrimai yra labai brangūs ir niekas neleistų šimtų milijonų dolerių vienetinio produkto sukūrimui be toli siekiančios apsaugos. Visose kitose srityse yra svarių argumentų, kad patentų sistema sukelia daugiau žalos, nei duoda naudos. O kompiuterių programinės įrangos srityj – čia patentų sistema panaši į visišką beprotybę.

Spragtelkite čia, jei norite sugrįžti į šios svetainės dalį „Esmė“.

Ar spragtelkite čia, jei norite pamatyti kai kuriuos Europos programinės įrangos patentus, kurie iš vis neturėjo būti išduoti.



Leave a comment on our forum (external)
Apr. 2007: New Patent Proposals: Single EU patent law good for US giants, bad for small EU firms >>
Feb. 2007: EPLA contradicts EU law >>
Jan. 2007: EU Council Presidency - SME call for change in patent policy >>
Dec. 2006: NoSoftwarePatents.com - Forum available again >>
Dec. 2006: Commission's DG Internal Market achieves Worst Lobby Award >>
Dec. 2006: FFII President says current patent system not sustainable >>
Dec. 2006: McCreevy laments unpopular EPLA >>
Nov. 2006: Patent industry writes ICT task force report "on behalf of SMEs"
  >> FFII press release
  >> Techworld article
Nov. 2006: FFII announces the European Patent Conference (EUPACO): "Towards a New European Patent System" >>
Oct. 2006: European Parliament turns around EPLA resolution >>
Mar. 2006: Software patent critics respond to EU Commission's consultation paper on patent policy
  >> FFII press release
  >> Florian Mueller blog
Jan. 2006: EU software patents rear their ugly head again
  >> IDG article
  >> Euractiv article
  >> ZDNet article
Parliament says No to software patents >>
NoSoftwarePatents.com becomes an FFII platform
  >> Press Release
  >> ZDNet article
Creative Commons License 

  Català    Česky    Deutsch    Eesti    English    Ελληνικά    Español    Français    Italiano  
  Latviski    Lietuviškai    Magyar    Nederlands    Polski    Português    Suomi    Svenska