Rytų Europa

Rytų Europos valstybėms, naujosioms ES narėms legalizuotų programinės įrangos patentų neigiami aspektai turėtų pridaryti ypatingai daug žalos. Programų patentai tiesiog atims iš šių šalių didžiules galimybes.

Įperkama ir pažangi programinė įranga gyvybiškai svarbi Rytų Europos šalių ekonomikos augimui ir klestėjimui. Norint pasiekti Vakarų Europos pragyvenimo lygį, Rytų Europai strategiškai svarbu skatinti informacinių technologijų naudojimą. Įvertinant Rytų Europos pajamų lygį, kompiuterinių programų kaina čia net aukštesnė, negu Vakaruose.

Santykinai aukštesnių kainų problema dar padidėja dėl patentavimo išlaidų. Europietiško patento kaina maždaug 30000 eurų, o programinės įrangos kompanijoms reikia labai daug patentų teisinei gynybai. Rytų Europos šalys kirstų šaką ant kurios sėdi, jei palaikytų patentų sistemą mažinančią darbo produktyvumą ir smarkiai padidinančią išlaidas programų kūrimui. Autorinių teisių įstatymas, be papildomų išlaidų saugantis kiekvieną programuotoją, žymiai labiau tinka šviesiems Rytų Europos protams kurti programinę įrangą tiek savo rinkoms tiek visai vidinei ES rinkai.

Rytų Europos valstybės, ES narės neturi nuosavų gigantiškų įmonių, kokių yra Vokietijoje ar Švedijoje. Visumoje kompiuterinių programų patentų efektas yra neigiamas kiekvienai Europos valstybei, nesvarbu kokio dydžio įmonės yra tose šalyse. Patentai daro neigiamą įtaką net JAV, kurios Federalinė Prekybos Komisija pareiškė dėl to gilų susirūpinimą. Tačiau šalyse, kuriose veikia tarptautinės korporacijos tokios kaip Siemens, lobistai spaudžia kuo plačiau taikyti patentus, ir jiems kartais pavyksta priversti savo šalių vyriausybes priimti klaidingus sprendimus. Sunku suvokti, kodėl mažesnės šalys su kitokia ekonomine sankloda turėtų sekti tuo pačiu klaidingu keliu. Kuo labiau valstybėje programinės įrangos importas viršija eksportą, tuo mažiau prasmės ten priiminėti įstatymus, kurie apsunkina naujokams skverbimąsi į rinką ir tik didina kompiuterinių programų kainas bei stabdo naujovių plitimą.

Atviras kodas strategiškai svarbesnis Rytų, o ne Vakarų Europai. Be mažesnių išlaidų, yra dar dvi priežastys, dėl kurių atviro kodo programinė įranga ypatingai naudinga Rytų Europai. Pirmoji – tarp atviro kodo kūrėjų nemaža Rytų Europiečių. Pavyzdžiui, didelė dalis MySQL darbuotojų dalis gyvena Rytų Europoje, bet ne todėl, kad kompanija specialiai juos samdė, o paprasčiausiai jie patys per internetą savanoriškai padėjo kurti atviro kodo projektus. Antroji priežastis – kai kurios Rytų Europos kalbos pretenduoja tik į labai mažą rinką. Tik keletas komercinės programinės įrangos tiekėjų išverčia savo programas į tas kalbas. Tuo tarpu dažniausiai kiekvienoje šalyje atsiranda atviro kodo kūrėjas anksčiau ar vėliau išverčiantis atviro kodo programą net į tas kalbas, kuriomis kalba labai mažai žmonių. Uždaro kodo programos tokios laisvės nesuteikia.