Mūsų informacijos ir
komunikacijos laisvė atsidūrė pavojuje. Technologijos,
padedančios mums bendrauti, vis daugiau remiasi programine įranga, ir
yra žmonių, norinčių jas kontroliuoti agresyviu
patentavimu.
Interneto plėtra niekada
nebūtų tokia sėkminga, jeigu kas nors būtų
užpatentavęs jo pagrindines idėjas ir standartus.
Dėl šios tiesos visuotinai sutariama, o visai neseniai ją
akcentavo Tim Berners-Lee, pasaulinio žiniatinklio kūrėjas. Jau
seniai laikomasi taisyklės, kad oficialūs interneto standartai neturi
būti susiję su patentuotomis technologijomis.
Šiuo metu galima stebėti tokią
tendenciją: stambios korporacijos stengiasi paversti patentuotas idėjas
universaliais standartais.
Galima sakyti, dabar jos
mėgina atsigriebti už praeityje neišnaudotą „progą“. Pavyzdžiui,
prieštaringai vertinama Microsoft užpatentuota siuntėjo identifikatoriaus
(Sender ID) metodika, nukreipta prieš masinę korespondenciją, taip
pat jos licenzijų teikimo sąlygos. Kai kas laiko pirminį
Microsoft licenzijavimo siūlymą kaip ginklą, nukreiptą
prieš atviro kodo programinę įrangą. Microsoft ir SAP paliko
Jungtinių Tautų centrą CEFACT, nes kiti konsorciumo nariai
prieštaravo jų pasiūlymui patentuotas technologijas paskelbti
standartais.
„Tiesiog jeigu technologija būtų
buvusi privati ir aš ją visiškai kontroliuočiau, ji veikiausiai
nebūtų išplitusi. Sprendimas padaryti internetą atvira sistema
buvo būtinas tam, kas jis taptų universalus. Negali siūlyti
universalios erdvės ir tuo pat metu ją kontroliuoti.“
Tim
Berners-Lee, Pasaulinio žiniatinklio kūrėjas
2004 m. balandį Microsoft kartu su
Time Warner įsigijo kompaniją ContentGuard, o Europos Sąjunga
vėliau pradėjo tyrimą.
Reikalas tas,
kad ContentGuard priklauso labai svarbūs patentai, susiję su
skaitmeninių teisių valdymu (STV). Terminas STV reiškia visus
būdus, kuriais turinio publikuotojai (pavyzdžiui, filmų arba muzikos)
gali kontroliuoti turinio platinimą ir gauti už tai atlygį. Jeigu
tokie patentai priklauso didžiausiai pasaulio programinės įrangos
kompanijai ir didžiausiam žiniasklaidos konglomeratui, tai gali sukelti
baisių pasekmių visam žiniasklaidos verslui.
Programinės įrangos patentai
gali neigiamai veikti mūsų informacijos ir bendravimo
laisvę.
Įstatymai, draudžiantys žodžio laisvės suvaržymus,
nepasikeistų, tačiau tai, ką išvystume, galėtų
būti praktiškai toks pat blogis. Kelios stambios korporacijos
įgytų ateities komunikacijos standartų kontrolę, o po to
spręstų, koks turinys gali būti pernešamas šiomis naujomis
technologijomis. Tikėtina, kad toks kartelis tuomet suformuotų labai
glaudžius ryšius su keliais stambiais žiniasklaidos konglomeratais,
tiekiančiais didžiąją dalį turinio. Galiausiai mes visi
turėtume mažiau pasirinkimo ir mažiau įvairovės.
Žinoma, senos nepatentuotos technologijos
ir toliau liktų nepatentuotos, tačiau jos greitai atgyventų.
Po kelerių metų interneto technologija bus kur kas toliau
pažengusi. Mūsų pažįstama informacijos ir bendravimo laisvė
vis dar būtų gyva, tačiau greta gyvuotų kur kas
įdomesnės technologijos, kurias valdytų kelios kompanijos.
Spauskite čia, jei norite sužinoti, kodėl programinės
įrangos patentai neigiamai veikia darbo rinką ir visą
ekonomiką už IT industrijos ribų.