Linux ir atviras kodas

Programinės įrangos patentai įteiktų didžiausiems Linux ir atviro kodo priešams galingus įrankius konkurencijai stabdyti, bei laikytų Europos infrastruktūrą priklausomą nuo keleto Amerikos kompanijų programinės įrangos produktų.

Programinės įrangos patentai veikia ne tik Linux bei atviro kodo programas, tačiau šioms programoms rizikos laipsnis yra didžiausias. Atviro kodo programinė įranga turi nepaprastą pasisekimą tose srityse, kuriose Europos patentų biuras jau patvirtino visą eilę patentų (tokiose kaip operacinės sistemos, serverių ir tinklų technologijos, duomenų bazės, bei programavimo kalbos). Šiuose segmentuose aiškūs rinkos lyderiai yra didelės korporacijos, įsitaisiusios už Europos Sąjungos ribų. Jos turi didelį patentų skaičių ir gali juos naudoti prieš atviro kodo programinę įrangą tam, kad apgintų savo monopolijas bei oligopolijas („Oligopolija“ reiškia, jog rinka priklauso tik labai nedaugeliui).

Miuncheno miesto administracija buvo klaidingai suprasta, kai ji laikinai sustabdė Linux migracinį projektą. Jų susirūpinimas dėl Linux bei programinės įrangos patentų kilo ne dėl egzistuojančių Europos programinės įrangos patentų. Pastarieji pasitarnavo kaip iliustracija, jog Europos Patentų Biuro patentų išdavimo praktika kels grėsmę Linux'ui tol, kol politikai veiksmingai juos uždraus. Tačiau svarbiausias Miuncheno pagrindinio informacinio tinklo vadovo rūpestis buvo vidutinės trukmės bei ilgalaikiai poveikiai. Jis baiminosi, kad kai kurios kompanijos bus linkusios piktnaudžiauti patentais, trukdydamos atviro kodo plėtotojams kurti ir konkuruoti lygiomis sąlygomis.

Krinta į akis tai, jog Microsoft dažnai mini patentus glaudžiame sąryšyje su konkurencija atviram kodui. Vien tik 2004 metais Microsoft planavo pateikti apytikriai 3000 patentų visame pasaulyje, didžiąją dalį iš jų Europoje. 2004 metais NewsForge.com išspausdino memorandumą, kurį parengė vienos iš didžiųjų kompiuterių gamintojų kompanijos Hewlett‑Packard vyresnysis vadovas. Atitinkama elektroninė žinutė pranašavo, jog Microsoft „naudos juridinę sistemą, siekdama sužlugdyti atvirą kodą“, tačiau greičiausiai pirmiausia palauks įstatymų leidžiamojo proceso rezultatų, liečiančių programinės įrangos patentus Europos Sąjungoje. Spėjimai buvo paremti patentų kryžminio licenzijavimo derybomis, kurias pravedė Hewlett-Packard vadovas su Microsoft, bei kai kuriais šios sutarties paragrafais.

Atviras kodas – tai istorinė galimybė, kurią Europos Sąjunga turi išnaudoti, o ne paaukoti „patentų mafijos“ bei didžiojo verslo lobistų interesams. Ilgą laiką didžioji informacinių technologijų infrastruktūros dalis Europoje priklausė nuo programinės įrangos produktų iš už Europos Sąjungos ribų. Dabar, kai Linux bei kita atviro kodo programinė įranga įrodė, jog atitinka netgi aukščiausius įstaigų bei vyriausybinių organizacijų reikalavimus, Europa įgijo pasirinkimą. Amerikos kompanijos vaidina svarbų vaidmenį atviro kodo judėjime, bet Europa yra pakankamai stipri šioje srityje, ir atviro kodo programinės įrangos vartotojai yra mažiau priklausomi nuo bet kurio atskiro pardavėjo.

Priešingai negu skelbia „patentų mafija“ bei jos politiniai draugai, atviro kodo projektai jau patyrė pirmuosius patentų savininkų užpuolimus. Grasinimai teismais privertė atviro kodo kūrėjus atsisakyti kai kurių funkcijų savo programose. Wall Street Journal žurnale Microsoft patvirtino, kad susisiekė su maždaug 100 programinės įrangos kompanijų savo „išorinio patentų licenzijavimo“ iniciatyvos metu, tarp kurių buvo ir atviro kodo programinės įrangos kompanijos.

Atviro kodo sėkmė yra pradinė priežastis, kodėl patentai kelia grėsmę tokiai programinei įrangai. Kadangi ji prieinama nemokamai (laikantis tam tikrų sąlygų), atviro kodo programinė įranga yra stiprus tradicinių programinės įrangos kompanijų varžovas. Ji pasiima dalį rinkos bei numuša kainas. Pavyzdžiui, OpenOffice sėkmė privertė Microsoft sumažinti kainą jos pačios Office produktui Tailande iki maždaug 30,- eurų. Už tokią kainą Europoje vargu ar galėtumėte nusipirkti knygą apie Office paketą. Būtų naivu manyti, kad Microsoft ar kitos didelės kompanijos nesigriebs patentinių ginčų, jeigu atviras kodas ir toliau turės tokią milžinišką įtaką jų verslui.

Taigi, tam tikra prasme, Europos Sąjungos sprendimas legalizuoti arba uždrausti programinės įrangos patentus yra tuo pat metu pasirinkimas tarp Microsoft ir Linux. Programinės įrangos patentai mažina konkurenciją, todėl jų ratifikavimas paverstų Europos Sąjungos antimonopolines bylas prieš Microsoft visišku absurdu. Microsoft yra ypatingai stipri kompanija, turinti daugybę talentingų darbuotojų. Jai labai sveika turėti varžovą – atvirą kodą. Tai būtų geriausias būdas užtikrinti, kad Microsoft visada tieks aukštos kokybės programinę įrangą prieinamomis kainomis. Konkurencijos dėka Linux duoda naudos net ir Windows vartotojams. Europos Sąjunga neturėtų atleisti Microsoft nuo šitų varžybų, įteisindama ydingą patentų sistemą.

Spauskite čia ir perskaitysite, kaip programų patentai sukuria oligopolijas programinės įrangos pramonėje mažų ir vidutinių įmonių sąskaita.