Dabartinė patentų teisė

Pirmą kartą Europa uždraudė programinės įrangos patentus 1974 metais, ratifikavus Europos patentų konvenciją.

1974 m. Europos patentų konvencija (EPK) – tai ne vidinis Europos Sąjungos susitarimas, o tarptautinė sutartis, prie kurios vėliau prisijungė ir kitos šalys, tapdamos Europos patentų organizacijos narėmis. EPK pagrindu buvo įkurtas Europos patentų biuras, o Europos patentų organizacijos (praktiškai Europos patentų biuro valdančiojo organo) narės įdiegė EPK principus savo nacionalinėje patentų teisėje.

EPK 52 straipsnis gana aiškiai apibrėžia patentabilumą. Čia galite rasti pilną šio straipsnio tekstą (anglų kalba). Straipsnio antrajame skirsnyje sakoma, kad „matematiniai metodai“ ir „programos kompiuteriams“ negali būti patentuojami kaip išradimai. Trečiasis skirsnis teigia, kad toks patentabilumo apribojimas „sietinas su pačiais objektais arba veiksmais“.

Visos programinės įrangos patentų problemos Europoje prasidėjo nuo to, kaip patentų sistema interpretavo žodelį „pačiais“. Įprastomis aplinkybėmis neteiktume jam didelės reikšmės. Žinoma, nepriklausomai nuo to skirsnio, yra įvairių techninių išradimų, kuriuose matematiniai metodai arba algoritmai atlieka pagalbinį vaidmenį. Tačiau nepasotinama patentų sistema griebėsi šio žodelio kaip šiaudo. Jie tarė: „Juk tai reiškia, kad mums tereikia rasti techninį alibi – tuomet galėsime patentuoti programinę įrangą ir pasiteisinti, esą mes patentuojame ne pačią programinę įrangą. Mes patentuojame programinę įrangą, vaizduodami ją kaip neatskiriamą techninio išradimo dalį.“

Sunku ir įsivaizduoti, kokiu mastu Europos patentų biuras pritaikė šiuos samprotavimus. Pavyzdžiui, progreso juosta kompiuterio ekrane jiems yra techninis išradimas, o ne programinė įranga. Kaip jie pateisina tokį klasifikavimą? Jie tikina, kad progreso juosta efektyviau išnaudoja įrenginio resursus – juk monitoriaus ekranas yra įrenginys su ribotu pikselių skaičiumi.

Jie sukūrė siaubingą terminą: „kompiuteriniai išradimai“. Jie išmokė patentų gynėjus vaizduoti grynai programines ir matematines koncepcijas tokiu būdu, kuris atitinka keistą Europos patentų biuro logiką. Dabar jie kartu su savo politiniais bičiuliais ir stambiomis korporacijomis bei jų privačiais interesais nori perkelti abejotiną Europos patentų konvencijos interpretaciją į ES direktyvą.

Neapsigaukite pasakojimais apie „kompiuterinius išradimus“. Priešingai nei jums bus teigiama, daugumoje jų nėra nieko techninio. Šis techninis alibi yra per daug lankstus. Patentų gynėjai, pasikaustę tipiškais žodžiais ir palyginimais (apie kompiuterių tinklus ir panašias „technines konfigūracijas“), naudoja juos vėl ir vėl, siekdami programinės įrangos patentų. Plačiau apie klaidinantį „kompiuterinių išradimų“ terminą galite pasiskaityti čia. O jeigu jaučiatės psichologiškai pasirengę užsukti į siaubo krautuvėlę su 20-čia „kompiuterinių išradimų“ (tokių kaip „virtualus prekių vežimėlis“ arba „užsakymas mobiliuoju telefonu“), pažvelkite čia <href=http://mitglied.lycos.de/brilliantdisguise/webshop.html>.

Spauskite čia, jei norite sužinoti apie ES programinės įrangos patentų direktyvos idėją.