ES direktyvos idėja

Teisinis procesas ES programinės įrangos direktyvai rengti vyksta jau keletą metų. Dabar jis sprendimų priėmimo stadijoje, ir galutinis sprendimas gali (arba ne) būti priimtas per artimiausius mėnesius.

Europos patentų biurui pernelyg laisvai interpretuojant Europos patentų konvenciją, atsirado didžiulių neatitikimų tarp atskirų valstybių teisinių sistemų. Sunku Europos patentų biuro suteiktus patentus pritaikyti praktikoje. Vienose šalyse teisėjai linkę tų patentų nepripažinti, kitose šalyse – atvirkščiai. Net vienos šalies ribose įvairių teismų ar net to paties teismo teisėjų sprendimai patvirtinant patentus ne visada nuoseklūs.

ES komisija nusprendė, kad laikas suvienodinti programinės įrangos patentų taikymą ES ribose, bet komisijos iniciatyva apima kur kas platesnę sritį. Suprantama, kad vieninga rinka, tokia kaip ES, turi būti kuo labiau nuosekli visuose dalykuose, susijusiuose su prekyba. Neturėtų būti esminių skirtumų taikant tą patį patentą, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje. Tačiau ėmęsis iniciatyvos ES vidaus rinkos komisaras (Fricas Bolkešteinas) nusitaikė į didesnius tikslus. Jis nori praplėsti patentabilumo ribas.

ES programinės įrangos patentų direktyva Europos patentų biurui gali daryti tik netiesioginę įtaką. Šis biuras – ne ES įstaiga, todėl jo formaliai nesaisto jokie ES teisės aktai. Biuras vadovaujasi 1974 metų Europos patentų konvencija, kuri yra atskira tarptautinė sutartis, prie jos prisijungė ir ne ES šalys, tokios kaip Šveicarija. Daugelis valstybių yra tiek ES, tiek Europos patentų konvencijos narės. Praktiškai tokios šalys užima gerokai virš 90% bendros rinkos. Taigi, jei Europos patentų biuras suteiktų patentus, kurių nepripažintų ES narės, būtų daug nepatenkintų klientų, negaunančių iš tokių patentų jokios praktinės naudos.

Čia galite pasiskaityti apie ES bendrų sprendimų priėmimo tvarką.