Sąjungos
šalys narės per Europos Sąjungos tarybą daro įtaką
įstatyminiam procesui dėl programinės įrangos patentavimo
direktyvos.
Airija yra šalis, kuri šiuo metu
labiausiai pasisako už programinės įrangos
patentus.
Pirmininkaujant Airijai pirmoje 2004 metų pusėje, Europos
Sąjungos taryba labai įtartinomis aplinkybėmis pasiekė
„politinį susitarimą“ dėl programinės įrangos
patentavimo direktyvos. Airija yra didelių JAV korporacijų,
tokių kaip Microsoft, mokesčių prieglauda. Šios
amerikiečių kompanijos turi mokėti labai mažus mokesčius
(tokius kaip 10, įkurdamos
savo filialą Airijoje. Airijos ekonomika yra labai priklausoma nuo
tokių kompanijų, be to yra pagarsintas faktas, jog Microsoft
rėmė Airiją pirmininkavimo Europos Sąjungai laikotarpiu.
Maži mokesčiai programinės
įrangos kompanijoms Airijoje jau tapo problema likusiai Europos
daliai.
Tos šalys, kuriose minėtos kompanijos uždirba daugiausia
pinigų, beveik nesurenka jokių mokesčių. Reikalas tas, jog
šios kompanijos deklaruoja savo filialus kitose šalyse kaip vietines marketingo
agentūras. Jos moka tik šiek tiek daugiau tiems filialams už jų
„paslaugas“ negu šie išleidžia. Produktai yra atgabenami iš Airijos, kur ir
gaunamas visas pelnas. Papildomai bandydama įvesti Europoje
programinės įrangos patentų režimą, Airija toliau siekia
savo trumpalaikių tikslų, kas prieštarauja visos likusios Europos
interesams. Tai yra savanaudiška ir trumparegiška (nes netgi Airija
turėtų būti suinteresuota konkurencinga bei inovatyvia
programinės įrangos pramone). Problema ta, jog daugelis kitų
šalių šito nesupranta.
Didžiųjų korporacijų
įtaka įvairių Europos Sąjungos šalių narių
vyriausybėms yra labai stipri.
Kai kuriose šalyse
vyriausybės požiūrį į programinės įrangos
patentus nulemia keletas didžiųjų korporacijų. Tokiu pavyzdžiu
gali būti Švedija. Prancūzijoje taip pat vyrauja tendencija kreipti
didesnį dėmesį į didžiųjų kompanijų
interesus negu į smulkaus ir vidutinio verslo įmonių interesus.
Programinės įrangos patentavimo
debatai yra ypač aršūs Vokietijoje.
Šioje
šalyje didžiųjų korporacijų, tokių kaip Siemens ir Bosh,
interesai susiduria su stipriu „Mittelstand“ (vokiškas terminas smulkaus ir
vidutinio verslo įmonėms), su veiklia atviro kodo bendruomene bei
viešosiomis administracijomis, kurios yra plačiu mastu įsisavinusios
atviro kodo programinę įrangą. Vokietijoje taip pat yra
įsikūręs Europos patentų biuras. Miuncheno miesto
administracijos skelbimas laikinai užšaldyti Linux migracinį projektą
dar labiau suintensyvino programinės įrangos patentavimo debatus
Vokietijoje. Vokietijos vyriausybė rekomenduoja visos šalies
visuomeninėms administracijoms pereiti prie atviro kodo („kuo
anksčiau, tuo geriau“), tačiau ji taip pat atsakinga už politinę
sutartį dėl programinės įrangos patentavimo, kurią
Europos Sąjungos Taryba paskelbė 2004 m. gegužės 18
dieną.
Ispanija užėmė tvirtas
pozicijas prieš programinės įrangos patentavimą
2004 m. gegužės 18d.
Visa eilė šalių tik susilaikė
ir tokiu būdu nepalaikė programinės įrangos patentavimo
Europos Sąjungos Taryboje, o Ispanija kur kas aiškiau parodė savo
nuomonę, balsuodama prieš programinės įrangos patentus.
Apskritai kalbant, situacija vis dar yra
labai besikeičianti.
Yra vilties, kad vis daugiau
šalių palaikys tuos, kurie supranta neigiamą programinės
įrangos patentų poveikį Europai. Geriausias būdas
neatsilikti nuo šių politinių procesų būtų apsilankyti
kartas nuo karto šiame tinklalapyje; ypač rekomenduotume pažvelgti į
čia esančius diskusijų forumus. Būtent čia jūs
surasite naujausią informaciją. Taip pat FFII
tinklalapis visada talpina
pačias paskutines naujienas, susijusias su programinės įrangos
patentais.
Spragtelėkite čia, kad paskaitytumėte, kokią
rolę turi įvairios politinės partijos įstatymų leidimo
procese.