Melas: "Patentuojami bus tik aukšto lygio išradimai"

Kai kurie asmenys nori numalšinti būgštavimus dėl programinės įrangos keliamo pavojaus sakydami, kad bus patentuojami tik svarbūs išradimai. Tačiau tai neįmanomas dalykas. Jis nesuderinamas su pačiu patentinės sistemos veikimo principu.

Įstatymu numatytas patentuojamo išradimo lygis praktiškai mažai ką lemia. Reikalavimai šiam lygiui gali būti įstatyme aprašyti kuo smulkiausiai ir vaizdingiausiai – ir vistiek neturėti jokio realaus efekto. Pasaulyje nėra įstatymo, atvirai leidžiančio „akivaizdžius“ patentus. Tačiau jie dalijami visur. Tokia praktika sąlygojama ne įstatymų, bet visada yra vykdomųjų veiksmų pasekmė. Jei teorija idealiai atsispindėtų praktikoje, tai nebūtų nė vieno „trivialaus“ patento, o autorinės teisės saugotų ne viską kas  papuola, bet tik tai, ką verta apsaugoti.

Iš esmės nepakeitus principų, Europos patentų sistema ir toliau gimdys krūvas smulkaus masto patentų. Pareiškėjas visada nori gauti patentą kuo plačiau ir abstrakčiau suformuluotai idėjai, nes kuo platesnė formuluotė, tuo patentas yra efektyvesnis kaip ginklas prieš varžovus ir kaip atsiperkamųjų pinigų prievartavimo priemonė. Tačiau kuo reikšmingesnė patentuojama idėja, tuo ji konkretesnė – ir tuo mažesnė tikimybė, kad kas nors netyčia „pažeis“ tokį patentą. Todėl ekonomiškai optimalus patentuojamos idėjos lygis yra pats žemiausias, koks tik įmanomas, bet kad dar praeitų registraciją. Patentinių advokatų uždavinys yra patento tekste net ir pačias paprasčiausias idėjas suformuluoti taip daugiažodiškai ir neaiškiai, kad patentą išduodančiam klerkui sudarytų reikšmingumo įspūdį net ir ten, kur jokios prasmės nėra.

Tiktai atsisakymas nuo kiekybinio požiūrio į patentus ir nuo patentų daugėjimo tendencijų gali tikrai pakelti patentų kokybę. Jei valstybės ir korporacijos nustotų savo inovacijos sėkmę matuoti patentų kiekiu, patentų biurai galėtų leisti savo expertams orientuotis į patentų kokybę, o ne į kiekybę. Tuomet turėtų pasikeisti ir Europos patentinės biuro finansavimo būdas, nes dabar šis finansavimas proporcingas apdirbtų patentų skaičiui.

Programinės įrangos srityje net ir neakivaizdžių idėjų patentai neigiamai veikia Europos ekonomiką. Sakykime, MP3 algoritmas audio duomenims kompresuoti yra žymus intelektualinis pasiekimas. Tačiau net ir jį apsaugoti patentu nėra naudinga, nes per 20 metų, kol veiks patentas, šis algoritmas vėl ir vėl bus iš naujo atrandamas kituose projektuose. Visuomenė neturi jokios naudos iš tokių patentų, apsaugančių dalykus, kurie vistiek bus nepriklausomai išrasti.