Programinės įrangos
patentų šalininkai skelbia, kad iki šiol šie patentai nėra
iškėlę jokių problemų. Arba konkrečiau, nuo jų
kol kas nėra nukentėję nei MVĮ, nei atviro kodo
programuotojai.
Netiesa, kad iki šiol programinės
įrangos patentais nėra buvę grindžiami stambūs teismo
procesai.
Pasitaiko, kad informacinių
technologijų naujienoms skirti Interneto tinklalapiai tą
pačią dieną pamini du-tris patentinius susirėmimus.
Akcinės bendrovės, gyvenančios iš patentinio prievartavimo,
tokios kaip Acacia ar Forgent, bylinėjasi dėl patentų su daugybe
firmų vienu metu, ir kuo toliau, tuo labiau jos ieško galimybių
išplėsti savo veiklą Europoje.
Tos patentinės teisės bylos,
kurios pasiekia teismus, tėra tik ledkalnio
viršūnėlė.
Patentinių konfliktų specifika yra ta, kad jie paprastai
sprendžiami ne teisminiu būdu. Dauguma kompanijų, ypač mažos ir
vidutinės, negali sau leisti ypač daug lėšų suryjančio
patentinio bylinėjimosi. Ir dar svarbiau: jos negali rizikuoti, kad
teismas gali uždrausti pardavinėti vieną ar visus jų produktus.
Todėl jos pasiduoda patentų savininkui ir sumoka arba atsiperka
kitaip.
Bendrai žiūrint, neišmintinga neigti
būsimus pavojus, remiantis praeitimi.
Tvirtinantys, kad JAV atviro kodo programos klestėjo, nežiūrint
į plačias patentavimo teises, daro nelogišką išvadą. Lygiai
taip pat ir prieš rugsėjo 11-tąją daug kas sakydavo, kad oro
uostų saugumas yra pakankamas. Iškilus bet kokiam pavojui, jis turi
būti pašalintas. Jei siūloma teisės sistema sukelia arba
padidina pavojų, tai ją reikia pakeisti taip, kad ji užtikrintų
saugumą. Jei katastrofa įvyks, bus šaukštai po pietų. Europa
privalo nedelsti, jei nori išvengti rugsėjo 11-tos ekvivalento
programinės įrangos patentų srityje.
Dauguma patentų savininkų dabar
laukia ES įstatymų leidžiamojo proceso rezultatų ir kol kas
susilaiko nuo aktyvesnės veiklos.
Jie laukia
įstatyminio pagrindo pradėti patentines bylas. Įstatymai,
kuriuos pasiūlė Europos parlamentas 2003 rugsėjį,
praktiškai užkerta kelią tokiems procesams prieš programų
kūrėjus ir naudotojus. Kitos siūlytos šių
įstatymų versijos, jei įsigalėtų, sukeltų
visuotinę tokių procesų bangą. Kadangi įstatymų
leidybos rezultatas dar neaiškus, dabar pradėjęs procesą
patento turėtojas rizikuotų pralaimėti. Be to, patentų
turėtojai jaučia, kad bet koks jų aktyvumas Europoje dabar
sumažintų tikimybė įteisinti programinės įrangos
patentus.
Patentų keliamas pavojus atviro kodo
programoms – tai ne praeities, o ateities klausimas.
Kol atviro kodo pasiekimai rinkoje nėra labai dideli, dabartiniai jos
lyderiai neypatingai suinteresuoti patentų pagalba kovoti prieš
atvirąjį kodą. Tačiau egzistuoja dirglumo riba, ir kol kas
niekas negali prognozuoti, kuriame lygyje ji yra. Pasiekus šią ribą,
pavojus labai smarkiai padidės.
Toliau skaitykite apie melą, kad programinės įrangos
patentų ratifikavimas būtinas harmonizacijos procesams.