Įvairios stambios korporacijos
tvirtina, esą joms reikalingi patentai, nes be jų programinės
įrangos kūriniai nėra apsaugoti. Tai netiesa, nes veikia
kitokios apsaugos formos.
Pirmiausia, programinę
įrangą apsaugo autorinės teisės.
Tai galioja programoms, veikiančioms tiek asmeniniuose kompiuteriuose,
tiek ir kituose įrenginiuose, pavyzdžiui, tomografuose. Jei kompanija
teigia, kad be patentų jų programinė įranga yra apskritai
neapsaugota, tai – grubus melas. Sakyti, kad autorinių teisių
teikiama apsauga yra nepakankama, taip pat nėra teisinga, nes būtent
autorinių teisių dėka išaugo stambiausios programinės
įrangos kompanijos.
Programų išeities tekstų
slėpimas – dar vienas apsaugos būdas, susijęs su didelių
programų sudėtingumu.
Niekas neverčia
skelbti išeities tekstų. Kai kas daro tai savo valia, tačiau atviro
kodo programų kūrėjai vis vien pasisako prieš programinės
įrangos patentus. Neturint išeities tekstų, reikia paaukoti daug
darbo ir laiko, norint suprasti programos vidinę logiką. Tam reikia
ne mažesnės, o gal ir didesnės kompetencijos nei parašyti
panašią programą nuo pradžių. Tokiomis aplinkybėmis kodo
pasisavinimas tampa ekonomiškai nepagrįstas.
„Dauguma programinės įrangos
kūrėjų kur kas labiau norėtų būti apsaugoti ne
patentų, bet
nuo patentų.“
Christian Cornelssen, FFII
Programinę įrangą dar
apsaugo prekybos ženklo teisė.
Išradinga
įmonė pelnosi iš savo pasiekimų keldama savo ir savo prekių
reputaciją. Tai leidžia kompanijai parduoti produktą už
aukštesnę kainą nei tie, kurie tik imituoja jos idėjas. Nors tai
nėra tinkamas pakaitalas autorinių teisių teikiamai apsaugai,
jį būtinai reikia paminėti.
Autorinės teisės jau
pademonstravo savo veiksmingumą, tuo tarpu patentų teisės
ekonominis pagrįstumas kol kas neįrodytas.
Nekyla abejonių, kad programinės įrangos pramonė tapo
inovatyvi ir pelninga autorinių teisių dėka. Tačiau
ekonominiai tyrimai dar nepaskelbė galutinių išvadų, kokią
naudą ekonomikai ir visuomenei teikia patentų teisė.
Patentų sistema, kaip ir daugelis dalykų, kai kam yra labai paranki,
tačiau dauguma ekonomistų skeptiškai vertina jos neva kuriamą
gerovę visai bendruomenei.
Tie, kurie tvirtina, kad programinei
įrangai reikia patentų apsaugos, dažniausiai patys užsidirba iš
patentų.
Yra keletas stambių
korporacijų, kurias valdo „patentų maniakai“, bet daugelyje
organizacijų programinės įrangos patentų svarbą
pabrėžia tik patentų padalinys. Kadangi autorinės teisės
jų pačių veiklai teiktų kur kas mažiau, o kartais
jokių galimybių, jie tikina, esą autorinės teisės nesukuria
pakankamos apsaugos.
Programinės įrangos
kūrėjai nori būti apsaugoti ne patentų, bet nuo
patentų.
Absoliuti dauguma jų nenori
turėti jokių reikalų su patentų sistema. Jiems patentų
sistema reiškia didelę riziką ir žymiai išaugusius kaštus, tad
potenciali nauda netenka praktinės vertės.
Spauskite čia, jei norite sužinoti apie melą, esą smulkaus ir
vidutinio verslo įmonės programinės įrangos patentus
galėtų panaudoti prieš stambias korporacijas.